Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Šis įprotis dažnai pristatomas kaip labai paprastas ir natūralus. Tačiau ar šie teiginiai pagrįsti, ar vis dėlto karšto vandens gėrimas tėra dar viena virusinė sveikatingumo mada?
Gerti karštą (bet ne verdantį) vandenį paprastai yra saugu, ir nemažai žmonių sako, kad tai jiems padeda jaustis geriau. Tačiau kodėl taip yra – ne iki galo aišku.
Galima nauda dažniausiai siejama ne tiek su pačia vandens temperatūra, kiek su didesniu išgeriamo vandens kiekiu, reguliariu sveikatos palaikymo ritualu ar raminančiu šilumos poveikiu. Kitaip tariant, dažniausiai svarbiau tai, kad apskritai geriame pakankamai vandens ir turime įprotį daryti kažką, kas, mūsų manymu, yra naudinga, o ne tai, kad vanduo yra karštas.
Nors šiluma gali palengvinti kai kuriuos simptomus, dabartiniai tyrimai nerodo, kad karštas vanduo suteiktų ypatingos naudos sveikatai, kuri viršytų paprastos tinkamos hidratacijos privalumus.
Vanduo, nepriklausomai nuo to, ar jis šiltas, ar šaltas, yra būtinas gyvybei. Pakankamas skysčių kiekis palaiko virškinimo, kraujotakos, inkstų veiklą, kraujospūdžio reguliaciją ir bendrą savijautą.
Tyrimai rodo, kad nepakankamas vandens vartojimas gali apsunkinti kasdienio streso įveiką ir pabloginti savijautą.
Kol kas nėra rimtų mokslinių įrodymų, kad karštas vanduo būtų naudingesnis už vėsų ar kambario temperatūros vandenį, jei žiūrime būtent į poveikį sveikatai, o ne į paprastą skysčių poreikio patenkinimą.
Kol kas nėra kokybiškų tyrimų su žmonėmis, kurie rodytų, kad vien karšto vandens gėrimas lemia reikšmingą svorio mažėjimą.
Bendresni tyrimai apie vandens vartojimą rodo, kad išgėrus daugiau skysčių prieš valgį, galima greičiau pasijusti sotiems ir taip suvartoti mažiau kalorijų, be to, vanduo padeda pakeisti saldžius ar kaloringus gėrimus. Vis dėlto tai nėra argumentas karšto vandens naudai – tokį patį efektą gali suteikti ir vėsus ar kambario temperatūros vanduo.
Vienas nedidelis tyrimas parodė, kad šiltas vanduo gali šiek tiek paskatinti žarnyno judesius (peristaltiką) ir taip palengvinti virškinimą, tačiau tai tik nedidelis poveikis, neturintis tiesioginės įtakos riebalų deginimui.
Apibendrinant: jeigu karšto vandens gėrimas padeda jums atsisakyti saldžių gėrimų ar tiesiog išgerti daugiau vandens, tai gali netiesiogiai padėti siekti svorio mažinimo tikslų. Tačiau riebalų „nedegina“ pati vandens temperatūra.
Šioje srityje turima gana aiškių įrodymų, kad temperatūra gali turėti reikšmės.
Šilti gėrimai gali palengvinti gerklės skausmą ir nosies užgulimą. Šiluma ir kai kuriais atvejais garai padeda suskystinti gleives ir ramina sudirgusius gerklės bei kvėpavimo takų audinius.
Vis dėlto tai nėra tik karšto vandens savybė. Panašiai veikia ir šilti arbatos, žolelių užpilai, šiltas vanduo su citrina ar panašūs gėrimai – svarbu tai, kad suteikiama šiluma ir skystis kartu. Todėl šilti gėrimai dažnai rekomenduojami viršutinių kvėpavimo takų simptomams palengvinti.
Šis poveikis nesutrumpina ligos trukmės ir neišgydo infekcijos, tačiau simptominis palengvėjimas yra realus ir moksliškai paaiškinamas.
Taigi karštas vanduo ir kiti šilti gėrimai gali padėti jaustis geriau, nors jie ir nepanaikina pagrindinės ligos priežasties.
Šiuo metu nėra jokių tiesioginių mokslinių įrodymų, kad karšto vandens gėrimas gerintų odos skaidrumą ar „detoksikuotų“ odą.
Pakankamas skysčių vartojimas apskritai padeda palaikyti odos elastingumą ir apsaugo ją nuo išsausėjimo. Tačiau tyrimai nerodo, kad karštas vanduo būtų pranašesnis už kitokios temperatūros vandenį odos būklei.
Teiginiai apie organizmo „detoksikaciją“ geriant karštą vandenį yra klaidinantys. Toksinus iš organizmo šalina daugiausia kepenys ir inkstai, o ne dideli kiekiai karšto vandens.
Vadinasi, gerti pakankamai vandens odai tikrai naudinga, bet pati vandens temperatūra, regis, reikšmės neturi.
Išorinė šiluma (pavyzdžiui, šildyklė ar karšto vandens pūslė), uždėta ant pilvo ar juosmens, gali sumažinti raumenų spazmus ir menstruacijų skausmus, nes atpalaiduoja audinius ir gerina kraujotaką.
Tačiau vien tik karšto vandens gėrimas menstruacijų skausmų reikšmingai nemažina. Vis dėlto pakankama hidratacija šiuo laikotarpiu gali šiek tiek padėti sumažinti dėl skysčių kaupimosi atsirandantį diskomfortą – vėlgi, nepriklausomai nuo to, ar vanduo yra šiltas, ar šaltas.
Tam tikros arbatos (ypač žalioji ir čiobrelių) gali būti naudingos, nes mažina prostaglandinų (hormonų, susijusių su menstruacijų skausmais) kiekį ir oksidacinį stresą gimdos audiniuose. Kartu su tinkama hidratacija tokie gėrimai gali palengvinti menstruacijų simptomus, tačiau vien karštas vanduo nėra veiksmingas „vaistas“.
Taigi šilumos šaltinis, naudojamas išoriškai, gali padėti, tačiau nėra tvirtų įrodymų, kad karšto vandens gėrimas pats savaime veiksmingai malšintų spazmus.
Šiltas gėrimas rankoje dažnai suteikia jaukumo, skatina išgerti daugiau skysčių ir gali tapti raminančiu kasdieniu ritualu, teigiamai veikiančiu emocinę savijautą.
Šie pojūčiai ir įpročiai yra realūs, nors fizinė nauda sveikatai gali būti gana kukli. Socialiniuose tinkluose asmeninės istorijos neretai pristatomos kaip įrodymas, todėl tokie teiginiai plinta labai greitai.
Dauguma skambių pažadų – nuo svorio metimo ir švaresnės odos iki mažesnių spazmų – šiuo metu nėra tvirtai pagrįsti moksliniais įrodymais, išskyrus pačią bendrą hidratacijos naudą. Vandens temperatūra kur kas mažiau svarbi nei tai, ar apskritai geriate pakankamai.
Jei jums patinka ryte išgerti karšto vandens, jei tai padeda atsipalaiduoti, pradėti dieną sąmoningiau ir išgerti daugiau skysčių – tai puikus įprotis. Svarbu tik nesitikėti, kad vien šiluma yra stebuklingas vaistas nuo visų sveikatos problemų.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.