Ligoninės gali stabdyti paslaugas: po teismo sprendimo sveikatos sistema pakibo ant plauko

Pokytis palietė vadinamąsias viršsutartines paslaugas, kai ligoninės pacientus priima ir po to, kai jau išnaudoja su „Valstybine ligonių kasa“ suderintus kiekius. Kai kur tai baigėsi sprendimais riboti paslaugas, kad įstaigos neklimptų į skolas.

Dabar situacija apsivertė teisme – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tiesa, sprendimas susijęs ne su turiniu, o su tuo, kaip jie buvo priimti.

Mažesnis apmokėjimas už viršytas apimtis

Praėjusių metų gegužę sveikatos apsaugos ministrė pasirašė įsakymą, po kurio gydymo įstaigoms už paslaugas pradėta mokėti mažiau, jei jų kiekis viršija sutartyje su Valstybine ligonių kasa numatytas apimtis. Dalis įstaigų teigė, kad tokia tvarka praktiškai verčia stabdyti net svarbias paslaugas.

Kai ligoninė turi realų pacientų poreikį, bet už papildomai suteiktas paslaugas negauna pilno apmokėjimo, skirtumas virsta įstaigos skola. Dėl to kai kurios gydymo įstaigos, kaip buvo aiškinama, renkasi nedidinti paslaugų apimčių, net jei eilės ilgėja.

Teismas pasakė „stop“ dėl procedūrų

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad 2025 metų gegužės 9 dienos įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams dėl esminių teisėkūros procedūros pažeidimų. Teismas akcentavo netinkamą projektų derinimą ir tai, kad nebuvo atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Sprendime pabrėžta, kad projektams derinti buvo skirta tik 5 darbo dienos, nors privalomas terminas yra bent 10 dienų. Taip pat akcentuota, kad derinimas turėjo vykti per Teisės aktų informacinę sistemą, tačiau tai nebuvo tinkamai padaryta, o argumentai apie diskusijas kitur teismui nebuvo svarbūs.

Dar viena detalė, kuri užkliuvo teismui, – įsakymai įsigaliojo atgaline data. Teismas kartu pripažino, kad ministrė apskritai turėjo teisę reguliuoti apmokėjimą, tačiau problema kilo dėl procedūros, o ne dėl pačių įgaliojimų.

Politinis fonas: opozicija ir kalbos apie nepasitikėjimą

Į teismą dėl įsakymų kreipėsi konservatorių ir Liberalų sąjūdžio atstovai. Po sprendimo viešojoje erdvėje pasigirdo pareiškimų, kad gali būti keliamas nepasitikėjimo ministre klausimas, o diskusija perėjo nuo eilių ir paslaugų prieinamumo prie politinės atsakomybės.

Ministrė po teismo sprendimo žurnalistams aiškino, kad įsakymų pasirašymas atgaline data esą ilgą laiką buvo įprasta praktika. Jos teigimu, tokio pobūdžio dokumentai ir anksčiau būdavo pasirašomi pavasarį, o taikomi nuo ankstesnės datos, pavyzdžiui, nuo balandžio 1 dienos.

Ji taip pat sakė lauksianti teismo įžvalgų ir komentarų, kaip šią praktiką pagerinti, ir tikino, kad ligoninės gaus visus numatytus pinigus. Vis dėlto ginčo esmė, kaip teigė kritikai, buvo ne vien formalumai, o realus poveikis pacientams.

Penkios paslaugų grupės ir apmokėjimo skirtumai

Opozicijos atstovai teisme kėlė klausimą ir dėl paslaugų suskirstymo į penkias grupes, kurioms nustatyti skirtingi viršsutartinių paslaugų apmokėjimo lygiai. Jų vertinimu, kai kurios paslaugos buvo nuleistos į žemesnį prioritetą, o tai reiškia mažesnį prieinamumą pacientams.

Buvo akcentuojama, kad iki pakeitimų už viršsutartines paslaugas apmokėta 100 proc. Kitaip tariant, jei sutarta dėl 1000 paslaugų, o jų suteikiama daugiau, finansavimas padengdavo pilną kainą. Po įsakymų, kaip aiškinta, už dalį paslaugų apmokėjimas sumažėjo: stacionaro viršijimui – 30 proc., dienos chirurgijai – 70 proc., brangiesiems tyrimams, tokiems kaip kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija – 70 proc.

Kritikai teigė, kad taip gydymo įstaigos atsiduria situacijoje, kai pacientas turi būti gydomas, bet finansinis mechanizmas skatina jį siųsti kitur – į įstaigą, kuri dar neviršijo kvotų. Tai, jų manymu, didina eiles, pacientų važinėjimą tarp rajonų ir augina privačių paslaugų paklausą.

Kas keisis po sprendimo?

Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo Valstybinė ligonių kasa, kaip aiškinta, iki liepos turės primokėti gydymo įstaigoms už paslaugas, už kurias buvo sumokėta mažiau. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijai teks koreguoti įsakymu patvirtintą tvarką ir derinti ją su socialiniais partneriais.

Diskusijos ašis, panašu, lieka ta pati: „VLK“ biudžetas nėra beribis, tačiau pacientams svarbiausia – paslaugų prieinamumas kuo greičiau ir kuo arčiau gyvenamosios vietos. Ir būtent čia, tarp finansinės drausmės ir realaus poreikio, bus ieškoma naujo sprendimo.