Sergamumas prostatos vėžiu nemažėja, dalis pacientų vis dar nepasinaudoja nemokamu tyrimu

Plačiau apie šią ligą, jos simptomus bei prevencijos svarbą pasakoja Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau „InMedica“ klinika) šeimos gydytoja Dovilė Banaitytė.

„Priešinės liaukos vėžys, dar vadinamas prostatos vėžiu, yra priešinės liaukos piktybinis navikas, susidarantis iš pakitusių, greitai besidalijančių priešinės liaukos ląstelių. Tai – dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje, dažnai nusinešanti vyresnio amžiaus pacientų gyvybes. Visgi, prostatos sveikata turėtų rūpintis visi vyrai – tiek jauni, tiek vyresni“, – dalinasi šeimos gydytoja.

Pažengusią ligą išduoti gali ir kaulų skausmai

Prostatos vėžys dažnai auga lėtai, ilgą laiką nesukeldamas jokių simptomų, todėl liga dažnai yra diagnozuojama tik vėlyvose stadijose. Būtent dėl to svarbią rolę užima paciento dėmesys prevencijai, kuri leidžia nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, o laiku pradėtas gydymas ženkliai pagerina ligos prognozę.

„Prostatos vėžys neturi specifinių simptomų, jie susiję su padidėjusia prostata, kuri nustatoma ir esant  gerybinei prostatos hiperplazijai. Didėjant prostatai yra užspaudžiama šlaplė, taip sutrikdomas normalus šlapinimasis: stebimas šlapimo srovės susilpnėjimas, tampa sunku pradėti šlapintis, vargina dažnas šlapinimasis, nepilno pasišlapinimo jausmas, skausmas šlapinimosi metu ir dubens srityje“, – nemalonius simptomus vardina D. Banaitytė.

Pacientai taip pat gali pastebėti kraują šlapime ar spermoje, erekcijos sutrikimus. Ligai progresuojant, stebint jos išplitimą, pasireiškia ir kaulų skausmai, gali būti stebimas svorio kritimas bei bendras silpnumas.

Ką svarbu žinoti prieš profilaktinius tyrimus?

Anot Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojos, įvairūs moksliniai šaltiniai nurodo, jog prevenciniai patikrinimai nuo prostatos vėžio turėtų prasidėti nuo 40–45 m. amžiaus, atliekant juos bent kartą per metus. Žinoma, pajutus minėtus simptomus, reikėtų nelaukti ir skubiai kreiptis į savo gydytoją, nepriklausomai nuo to, kiek metų yra pacientui.

„Įprastai, pirmiausia pacientui yra atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Tai –baltymas, gaminamas tiek sveikų, tiek pakitusių (vėžinių) prostatos ląstelių, todėl šis rodiklis nėra specifiškas būtent prostatos vėžiui. Analizuojant gautus rezultatus svarbu įvertinti, jog PSA padidėja sergant prostatitu (prostatos uždegimu), gerybine prostatos hiperplazija bei šlapimo takų uždegimu; taip pat po intensyvaus fizinio krūvio, važiavimo dviračiu, lytinių santykių. Jo augimas taip pat stebimas pacientui senstant, po šlapimo takų ir prostatos chirurginių procedūrų ir tyrimų, tarpvietės traumos“, – akcentuoja D. Banaitytė.

Atsižvelgiant į tai, nustačius PSA padidėjimą, šeimos gydytojas surenka išsamią anamnezę, atlieka bendrą paciento būklės įvertinimą (apžiūrą) ir, prireikus, nukreipia gydytojo urologo konsultacijai, kuris vykdo tolimesnį paciento ištyrimą.

„Planuojant profilaktinį PSA tyrimą, jo reikėtų neatlikti sergant uždegiminėmis ligomis, ypač šlapimo takų infekcija, taip pat 48 val. iki jo svarbu vengti fizinio krūvio, važiavimo dviračiu bei lytinių santykių“, – primena šeimos gydytoja.

Nemokamą patikrą užtikrina ir valstybė

Naudinga žinoti, jog vienas ryškiausių prostatos vėžio išsivystymo rizikos veiksnių – didėjantis amžius. Liga taip pat gresia rūkantiems ir nutukusiems pacientams, svarbu nepamiršti ir paveldimumo – jeigu prostatos vėžys buvo nustatytas tėčiui arba broliui, pacientui reikėtų reguliariai pasitikrinti.

„Lietuvoje nuo 2006 m. pradėta vykdyti Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje nemokamai gali dalyvauti 50–69 metų (imtinai) amžiaus vyrai, taip pat vyrai nuo 45 metų, jeigu jų tėvui ar broliui buvo nustatyta ši liga. Kito PSA tyrimo atlikimo data yra parenkama atsižvelgiant į gautus tyrimo rezultatus bei paciento amžių. Pacientai, kurie nori pasitikrinti pagal šią programą, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris suteiks visą aktualią informaciją“, – pasakoja D. Banaitytė.

Rūpestis savo sveikata dažnai lieka antroje vietoje

Visuomenėje vis dar vyraujant įsitikinimui, jog vyrai savo sveikata rūpinasi mažiau, nei moterys, Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja D. Banaitytė sako, jog dalis pacientų vis dar vengia kreiptis į gydytoją profilaktiniams sveikatos patikrinimams iki atsirandant ligos simptomams, o pasireiškus lengviems negalavimams – vis dar dažnai numoja ranka.

„Situacija palaipsniui keičiasi į gerą, tačiau itin svarbu tęsti visuomenės švietimą ir raginti pacientus atvykti pasitikrinti profilaktiškai. Žiniasklaida, visuomenės švietimas padeda vis didesnę dalį šalies gyventojų supažindinti su šia pavojinga liga, jos diagnostika ir prevencijos svarba. Vis dėlto, dalis pacientų, kuriems priklauso nemokamas patikrinimas pagal Prostatos vėžio ankstyvojoje diagnostikos programą, vengia atlikti PSA tyrimą, nors jis atliekamas iš kraujo ir yra greitas bei informatyvus“, – sako D. Banaitytė.

Ji pratęsia, jog norint pasirūpinti savo prostatos sveikata, svarbu nepamiršti pasirūpinti sveika ir subalansuota mityba, pakankamu fiziniu aktyvumu, vengti alkoholio ir rūkymo; laiku diagnozuoti bei gydyti lytiniu būdu plintančias infekcijas.

„Pabaigai noriu priminti – į savo šeimos gydytoją verta kreiptis ne tik pastebėjus pirmuosius ligos simptomus. Geriausia apsilankyti ir profilaktiškai, neatsižvelgiant į tai, ar pagal amžių patenkate į prevencinę programą. Tik reguliarus jūsų būklės bei nusiskundimų įvertinimas, fizinis ištyrimas ir PSA atlikimas padeda nustatyti prostatos vėžį ar kitas prostatos ligas ankstyvoje stadijoje, parinkti tinkamą  gydymą bei išlaikyti gyvenimo kokybę“, – sako D. Banaitytė.