Šis retas grybas naikina plaučių vėžio ląsteles, tai patvirtino net ir mokslininkai laboratorijoje

Jis nuo senų laikų naudojamas žolinėje medicinoje, o dabar nustatyta, kad šis grybas pasižymi ir vėžį stabdančiomis savybėmis. Nacionalinio Taivano universiteto ir Nacionalinio Jang Mingo Čiao Tungo universiteto mokslininkai nusprendė giliau ištirti šį retą organizmą. 

Jie sutelkė dėmesį į junginių grupę, kurią grybas išskiria natūraliai, tai yra sulfatinius polisacharidus. Šie junginiai yra tam tikros rūšies cukraus molekulės, sudarytos iš gliukozės, galaktozės ir sulfato. Nors anksčiau buvo žinoma, kad šie junginiai gali turėti priešuždegiminį ir nuo vėžio apsaugantį poveikį, tikslus veikimo mechanizmas ilgą laiką nebuvo aiškus.

Unikalios molekulės atradimas

Mokslininkai pastebėjo, kad grybas gali būti auginamas laboratorinėmis sąlygomis, todėl nebūtina jo rinkti iš gamtos. Tačiau jiems teko sukurti technologiją, kuri leistų priversti šį grybą išskirti didesnius kiekius naudingų molekulių. 

Tokiu būdu pavyko išskirti itin vertingą junginį, pavadintą „N50 F2“. Eksperimentų metu paaiškėjo, kad šis junginys veiksmingai mažina uždegimo rodiklius ląstelėse ir tuo pačiu blokuoja bei naikina plaučių vėžio ląsteles.

Šie rezultatai kol kas patvirtinti tik laboratorijoje, kultūruotose ląstelėse, tačiau jie atveria daug vilčių naujų gydymo būdų kūrimui. Tyrėjų teigimu, šis grybas ir jo gaminamos molekulės turi didžiulį potencialą farmacijos srityje. Jie pabrėžė, kad antrodija cinamomea sulfatinių polisacharidų veikimas yra itin stiprus ir rodo perspektyvą ateities gydymui.

Šis atradimas primena, kokia didelė vertė slypi gamtoje. Tyrimai rodo, kad įvairios natūralios medžiagos, tokios kaip augalai, skorpionų nuodai ar net ypatingos mikroorganizmų rūšys, gali būti naudojamos kovojant su vėžiu. Vienos jų tiesiogiai naikina vėžio ląsteles, kitos stabdo jų plitimą, o dar kitos sustiprina jau taikomus gydymo metodus. Dabar prie šio sąrašo galima tvirtai pridėti ir antrodiją cinamomea.

Kelias į praktinį pritaikymą

Nors atradimas skamba viltingai, iki realių vaistų dar laukia ilgas kelias. Reikia išsamiai patikrinti šių junginių poveikį žmonėms, įvertinti galimas rizikas bei šalutinius reiškinius. Mokslininkai džiaugiasi, kad pavyko nustatyti veikliąsias molekules, kurios gali tapti pagrindu naujoms gydymo priemonėms. 

Jie tiki, kad su visiškai kontroliuojamu gamybos ir išgavimo procesu šios medžiagos gali būti naudojamos ne tik kaip sveikatos papildai, bet ir kaip klinikiniai vaistai. Farmacijos specialistai pabrėžia, kad šio atradimo dėka atsiveria naujos galimybės. 

Grybo veikliosios medžiagos gali tapti pagrindu ne tik prevencinėms priemonėms, bet ir tikriems gydymo metodams, kurie ateityje padės žmonėms kovoti su viena pavojingiausių ligų. Taip dar kartą patvirtinama, kad gamta yra neįkainojamas šaltinis, iš kurio mokslas semiasi idėjų ir atranda naujus sprendimus.