Valgote daugiau, bet suvartojate mažiau kalorijų? Tyrimas atskleidė paprastą mitybos principą

Pagrindas – visiškai neapdorotas, natūralus maistas, toks kaip vaisiai ir daržovės, o ne itin stipriai perdirbtas maistas (angl. ultra-processed foods, UPF), kuris dominuoja daugelyje šiuolaikinių racionų. Panašu, kad natūralesnė mityba padeda išvengti kalorijų pertekliaus, net kai valgome tiek, kiek norime.

Šis tyrimas, kurį atliko Bristolio universiteto (JK) mokslininkų komanda, remiasi 2019 m. klinikinio tyrimo duomenų peranalize. Pirminiame tyrime daugiausia dėmesio skirta tam, kiek papildomos energijos suvartoja žmonės, valgantys itin perdirbtą maistą.

To mėnesio trukmės tyrimo metu 20 dalyvių galėjo laisvai valgyti tiek, kiek norėjo, laikydamiesi atsitiktinai paskirtos dietos: arba neapdoroto, arba itin perdirbto maisto. Po dviejų savaičių šios dietos buvo sukeistos vietomis.

Mokslininkai pastebėjo, kad gavę neapdoroto, natūralaus maisto dalyviai suvalgydavo daugiau nei 50 procentų daugiau maisto pagal svorį, tačiau vidutiniškai per dieną gaudavo apie 330 kalorijų mažiau, palyginti su tais, kurie valgė itin perdirbtą maistą.

Šiame naujame darbe tyrėjai norėjo detaliau išsiaiškinti, kokius maisto produktus žmonės rinkosi jiems paskirtoje dietoje ir kaip tie pasirinkimai veikė bendrą energijos (kalorijų) suvartojimą.

„Džiugu matyti, kad žmonėms pasiūlius neapdoroto maisto jie intuityviai pasirenka tokius produktus, kurie suderina malonumą, maistinę vertę ir sotumo jausmą, ir vis dėlto leidžia sumažinti bendrą suvartojamos energijos kiekį“, – aiškina psichologas Jeffas Brunstromas iš Bristolio universiteto.

„Mūsų mitybos pasirinkimai nėra atsitiktiniai – iš tikrųjų, kai maistas pateikiamas natūralia forma, mes priimame kur kas protingesnius sprendimus, nei anksčiau buvo manyta.“

Naujajame tyrime siekta suprasti, kodėl neapdoroto maisto dieta lėmė tai, kad žmonės suvalgė daugiau maisto pagal tūrį ar svorį, bet gavo mažiau kalorijų.

Buvo atkreiptas dėmesys į svarbią ankstesnio eksperimento detalę: dalyviai patys rinkosi, ką dėtis į lėkštę iš siūlomo maisto. Tyrėjai siūlo, kad tai atskleidžia tam tikrą „mitybinį intelektą“, kurį mes turime – intuiciją, padedančią subalansuoti mitybą. Manoma, kad ši intuicija sutrinka, kai racione įsivyrauja itin perdirbtas maistas.

Valgant natūralų, neapdorotą maistą, pirmenybė dažnai suteikiama mikroelementais gausiems produktams, pavyzdžiui, vaisiams ir daržovėms. Kai kurie tyrimai rodo, kad mūsų organizmas instinktyviai siekia pusiausvyros tarp kalorijų, gaunamų iš riebalų ir angliavandenių, ir vitaminų bei mineralų.

Vartojant itin perdirbtą maistą, ši geba vertinti maisto sudėtį gali būti pažeidžiama, nes tokie produktai dažnai yra labai kaloringi ir papildomai praturtinti vitaminais bei mineralais, kurių iš prigimties stokoja. Taip galime „prikimšti skrandį“ kalorijomis, nesuvartodami tiek daug maisto pagal tūrį ar svorį.

„Tai kelia rimtą nerimą – UPF gali tiekti ir daug energijos, ir mikroelementų vienu metu, o tai gali lemti kalorijų perteklių, nes yra panaikinama naudinga pusiausvyra tarp kalorijų ir mikroelementų“, – aiškina psichologė Annika Flynn iš Bristolio universiteto.

„Priešingai, natūralus, neapdorotas maistas palaiko šią sveiką konkurenciją ir skatina žmones dažniau rinktis mikroelementų „superšaltinius“, tokius kaip vaisiai ir daržovės, o ne didelės energinės vertės produktus, pavyzdžiui, makaronus ar mėsą.“

Šis tyrimas suteikia papildomų įžvalgų apie mitybą ir sveiką valgymą ir parodo, kad persivalgymas nebūtinai yra pagrindinė problema. Naujojo darbo autoriai teigia, kad itin perdirbtas maistas mus tarsi „stumteli“ link kaloringesnių pasirinkimų.

Nors UPF suteikia daugiau patogumo, ilgesnį galiojimo laiką ir tam tikrus maisto saugos privalumus, vis garsiau kalbama apie jų keliamą sveikatos riziką: tokia mityba siejama su nutukimu ir ankstyvais Parkinsono ligos požymiais.

Ateityje reikės daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti, ar šis „mitybinis intelektas“ yra įgimtas, kiek jis paplitęs ir kaip jį veikia socialiniai veiksniai. Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad svorio mažinimas ne visada susijęs tik su porcijų dydžiu, ir tai dar kartą primena apie galimus neigiamus padarinius, kai racione per daug itin perdirbto maisto.

„Jei dalyviai būtų valgę vien tik labai kaloringus produktus, mūsų skaičiavimai rodo, kad jiems būtų pritrūkę kelių svarbių vitaminų ir mineralų, ilgainiui būtų išsivysčiusios mikroelementų stygiaus būsenos“, – sako tyrimo autorius, maisto temomis rašantis žurnalistas Markas Schatzkeris iš McGill universiteto Kanadoje.

„Tas mikroelementų spragas užpildė mažiau kaloringi vaisiai ir daržovės.“