Žalia arbata gali padaryti daugiau žalos nei suteikti naudos, gydytojai siunčia svarbų įspėjimą daugeliui

Nors saikingai vartojama žalioji arbata gali būti labai naudinga, tam tikrais atvejais jos poveikis sveikatai gali būti neigiamas – ypač jei geriama per daug arba netinkamu laiku. Neretai žaliosios arbatos šalutiniai poveikiai lieka nepastebėti, nes simptomai priskiriami nuovargiui, stresui ar kitoms priežastims. 

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus požymius, ypač jei žalioji arbata vartojama reguliariai ir dideliais kiekiais. Remiantis JAV Nacionalinio sveikatos instituto rekomendacijomis, pateikiame penkis dažniausiai pasitaikančius, bet dažnai nepastebimus žaliosios arbatos vartojimo pavojus.

Virškinimo sistemos dirginimas

Vienas pagrindinių žaliosios arbatos komponentų – kofeinas. Vienoje 240 ml žaliosios arbatos puodelyje jo gali būti nuo 22 iki 40 mg. Jei esate jautrūs kofeinui arba geriate arbatą tuščiu skrandžiu, galite patirti nemalonių simptomų, tokių kaip: pykinimas, skrandžio skausmas, rėmuo, viduriavimas.

Polifenoliai, esantys žaliojoje arbatoje, ypač didelėmis koncentracijomis, gali sudirginti skrandžio gleivinę ir padidinti rūgštingumą. Toks poveikis ypač jaučiamas, kai arbata geriama ryte, nevalgius. Be to, vartojant žaliosios arbatos ekstraktus ar papildus, šie simptomai gali dar labiau sustiprėti.

Padidėjęs kraujospūdis ir nerimas

Nors nedidelis kofeino kiekis paprastai nesukelia problemų, viršijus 400 mg kofeino per parą ribą (tai yra maždaug 8-10 puodelių žaliosios arbatos), gali pasireikšti tokie šalutiniai poveikiai.

Tokie kaip galvos skausmai, nerimas ar įtampa, nemiga, širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis. Asmenims, sergantiems širdies ligomis ar hipertenzija, ypač svarbu sekti suvartojamą kofeino kiekį ir rinktis arbatą atsargiai.

Miego sutrikimai

Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Psychopharmacology“, parodė, kad kofeinas gali neigiamai veikti miego kokybę. Jei geriate žaliąją arbatą vakarais, ypač prieš pat miegą, rizikuojate sutrikdyti natūralų miego ritmą.

Be to, kofeinas gali skatinti nerimą ir neleisti visiškai atsipalaiduoti, net jei fiziškai esate pavargę. Rekomenduojama vengti žaliosios arbatos vartojimo likus 4-6 valandoms iki miego, kad organizmas spėtų pašalinti kofeiną iš kraujotakos.

Sumažėjęs geležies pasisavinimas

Žaliojoje arbatoje yra galingų antioksidantų – katechinų. Nors jie padeda organizmui kovoti su uždegimais ir ląstelių senėjimu, jie taip pat gali trukdyti įsisavinti geležį iš maisto, ypač neheminę geležį, kuri randama augalinės kilmės produktuose.

Geležies trūkumas gali sukelti nuolatinį nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą, silpnus nagus ar plaukus. Asmenims, kuriems jau diagnozuotas geležies trūkumas ar mažakraujystė, rekomenduojama gerti arbatą tarp valgymų, o ne jų metu.

Neigiamas poveikis kepenims

Vienas iš aktyvių žaliosios arbatos komponentų, epigalokatechino galatas (EGCG), didelėmis dozėmis gali sukelti oksidacinį stresą kepenų ląstelėse. 

Nors įprasta arbata (2-3 puodeliai per dieną) neturi tokio poveikio, vartojant didelius kiekius ekstraktų ar papildų (daugiau nei 800 mg EGCG per dieną), gali padidėti kepenų pažeidimo rizika. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie jau serga kepenų ligomis ar vartoja vaistus, veikiančius šį organą.

Kiek žaliosios arbatos galima gerti saugiai?

Sveiki suaugusieji gali saugiai gerti iki 3 puodelių žaliosios arbatos per dieną. Tokiu kiekiu gaunamas kofeino kiekis neviršija saugios ribos, o naudą sveikatai vis dar išlaikoma.

Visgi, jei vartojate vaistus nuo širdies ligų, aukšto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, kepenų ligų, nerimo ar depresijos ar osteoporozės – būtina pasitarti su gydytoju, nes žalioji arbata gali sąveikauti su kai kuriais vaistais ir sumažinti jų veiksmingumą.