Ar technologijos mus išgelbės ar pražudys? Pateiktas atsakymas, kurio daugelis nenori girdėti

Jos atneša patogumą, efektyvumą, naujas galimybes spręsti senas problemas, nuo klimato krizės iki medicininių iššūkių. Ne vienas žmogus tiki, kad technologijos taps mūsų išsigelbėjimu, jos leis gyventi ilgiau, geriau ir saugiau.

Tačiau tuo pačiu, kai žengiame į vis gilesnes technologinės pažangos džiungles, daugelį ima slėgti nerimas. Ar galime kontroliuoti tai, ką kuriame? Ar iš tikrųjų žinome, kur mus veda ši pažanga? Technologijų istorijoje ne vieną kartą pažadas virto grėsme - atominė energija, sukurta kaip energijos šaltinis, tapo ginklu. 

Socialiniai tinklai, žadėję suartinti žmones, šiandien dažnai tampa dezinformacijos šaltiniu. Ar tai rodo, kad technologijos mus gali pražudyti? Šiandien vis dažniau išgirstame klausimą: ar technologijos yra mūsų išsigelbėjimas, ar mirtinas pavojus? Nėra vienareikšmio atsakymo. 

Viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimų, vertybių ir gebėjimo sukurti balansą tarp pažangos ir atsakomybės. Šiame tekste panagrinėsime abi šio klausimo puses – technologijų gelbstintį ir griaunantį potencialą.

Kai progresas keičia gyvenimus

Be technologijų mes šiandien būtume pažeidžiami tarsi niekada neišlipę iš praeities. Medicina – vienas akivaizdžiausių pavyzdžių, kaip technologijos gelbsti gyvybes. Ankstyva vėžio diagnostika, širdies ritmo stebėjimo prietaisai, organų transplantacijos, genetinis testavimas ir tai realūs įrankiai, kurie kasdien keičia gyvenimo trukmę ir kokybę. 

Pandemijos metu būtent technologijos, nuo vakcinų kūrimo iki nuotolinės medicinos sprendimų, padėjo sumažinti mirčių skaičių ir užtikrinti sveikatos sistemų veikimą.

Kita sritis yra klimato kaita. Tvarios energetikos sprendimai, tokie kaip saulės ir vėjo jėgainės, pažangūs baterijų saugojimo būdai ar išmaniosios elektros tinklų sistemos, leidžia optimizuoti energijos vartojimą ir mažinti iškastinio kuro priklausomybę. 

Net dirbtinis intelektas čia randa vietą, jis naudojamas optimizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir prognozuoti gamtos pokyčius.

Galiausiai, technologijos taip pat padeda spręsti socialinius iššūkius. Nuotolinis darbas suteikia lankstumo tėvams, žmonėms su negalia ar tiems, kurie gyvena toli nuo miestų. Skaitmeninės platformos leidžia mokytis visą gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus ar geografinės vietos. 

Tokiu būdu technologijos tampa galios įrankiu, jei naudojamos atsakingai ir su aiškiu tikslu, jos gali sukurti geresnį, sąžiningesnį pasaulį.

Kai pažanga virsta pavojumi

Vis dėlto, kiekviena technologinė naujovė turi ir šešėlinę pusę. Dirbtinis intelektas, kuris padeda kurti vaistus ar automatizuoti darbą, tuo pačiu gali būti naudojamas stebėjimui, manipuliacijai, net ginklams. 

Autonominės karinės sistemos – tai nebe mokslinė fantastika, o realybė, kuriai trūksta aiškių etinių ribų. Kas atsakingas, jei algoritmas padarys klaidą ir nusitaikys į civilius?

Dar viena problema yra informacijos kontrolė. Skaitmeninės platformos, kurios žadėjo demokratizuoti informaciją, šiandien dažnai tampa įrankiu manipuliacijai. Dezinformacija, propagandos algoritmai, socialinių tinklų burbulai – visa tai formuoja visuomenes, skatina poliarizaciją, silpnina pasitikėjimą demokratiniais procesais. 

Kas valdo duomenis, tas valdo žmones. Ir tai yra pavojingas žaidimas. Galiausiai, psichologinis ir socialinis poveikis. Technologijų perteklius gali sukelti priklausomybę, vienišumo jausmą, depresiją. Vaikai, augantys su ekranais, ne visada išmoksta socialinių įgūdžių. 

O žmonės, įklimpę į virtualias realybes ar „dirbtinai tobulus“ socialinių tinklų pasaulius, gali prarasti ryšį su savimi ir tikrove.

Kas nulems mūsų ateitį?

Galutinį atsakymą į klausimą „ar technologijos mus išgelbės ar pražudys?“ vis dėlto duos ne pačios technologijos, o mes patys. Jos yra tik priemonė – neutralus įrankis, kurį galima panaudoti ir kurti, ir griauti. Didžiausias pavojus slypi ne pačiose technologijose, o mūsų nesugebėjime jų valdyti atsakingai.

Norint, kad technologijos tarnautų žmonijai, būtina stiprinti etines diskusijas, kurti griežtesnius reguliavimus, ugdyti kritinį mąstymą ir skaidrumą. Mokslas turi eiti kartu su filosofija, o pažanga su atsakomybe. Kiekvienas kūrėjas, programuotojas, politikas ar paprastas vartotojas yra šio proceso dalis.

Ateitis dar nėra parašyta. Ji priklauso nuo mūsų sprendimų šiandien. Technologijos gali būti tiek mūsų didžiausia viltis, tiek pražūtingiausias iššūkis, priklauso, kurią pusę pasirinksime maitinti.