Bitkoinas šovė į dar neregėtas aukštumas: jau prognozuojama pusės milijono kainą ir tai dar ne viskas

Bitkoino kainos augimas pateisina investuotojų optimizmą. Didžiausios pasaulyje kriptovaliutų prekybos biržos „Binance“ Lietuvoje šiemet atliktas kriptovaliutų naudotojų tyrimas atskleidė, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.) platformos naudotojų prognozavo, jog dar 2025-aisiais pagrindinė kriptovaliuta peržengs 125 tūkst. JAV dolerių kainą.

Vertindami bitkoino perspektyvas artimiausioje ateityje – 2030 metais – daugiausia apklaustųjų, beveik 28 proc., atsakė manantys, kad kriptovaliutos kaina įsitvirtins 200–300 tūkst. JAV dolerių intervale. Beveik 11 proc. viliasi kur kas didesnio augimo – iki 300–400 tūkst. dolerių. Daugiau nei 7 proc. respondentų prognozavo, kad bitkoino vertė pasieks 400–500 tūkst. dolerių, dar panašiai tiek pat – ir pusės milijono JAV dolerių ribą.

Kriptovaliutų kainoms augant ir vis didesniam žmonių ratui imant domėtis jų investicinėmis galimybėmis auga ir rizika susidurti su patiklių žmonių ieškančiais finansiniais sukčiais. Nors apie sukčiavimą siekiant išvilioti pinigus kalbama vis dažniau ir vis daugiau žmonių su juo susiduria, nusikaltėlių schemos tampa vis išradingesnės ir įtikinamesnės, jas atpažinti darosi vis sudėtingiau.

Lietuvoje veikiančio „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas Jonas Juengeris pastebi, kad bitkoino vertės augimas nepaisant trumpalaikių svyravimų rodo neblėstantį investuotojų optimizmą. Vis dėlto jis pažymi, kad šiame kontekste vienas pagrindinių bendrovės tikslų šviesti vartotojus ir mokyti juos investuoti saugiai tampa dar svarbesnis.

„Šiai sričiai skiriame itin didelį dėmesį. Glaudžiai bendradarbiaujame su šalies ir tarptautine teisėsauga, nuolat dalijamės informacija ir turimomis žiniomis apie naujas schemas, sukčiavimo atvejus. Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių ginklų prieš šiuos nusikaltėlius yra gyventojų informavimas ir mokymas atpažinti sukčiavimo metodus. Mes aktyviai stebime rinką dėl įvairių sukčiavimo atvejų ir jei pastebime atakų padidėjimą tam tikroje šalyje, iš anksto įspėjame tos šalies vartotojus programėlės žinute būti ypač atsargiems. Jei naudojatės „Binance“ programėle, perspėjimus greičiausiai esate matę“, – sako

Stebi sukčių suaktyvėjimą

Pastaruoju metu bendrovė fiksavo sukčiavimo atvejų žinučių programėlėse – „Viber“, „WhatsApp“, „Telegram“ ir kt.

Sukčiai automatizuotai prideda žmones į tariamai oficialias grupes, naudodami tokių gerai žinomų įmonių kaip „Binance“ logotipus. Grupėse dažniausiai vartojama prasta, mašininė kalba, o jų tikslas – įtikinti vartotoją sumokėti už tariamas VIP investavimo paslaugas ar mokymus.

Čia dažnai siūlomos ir netikros dovanos – grupių nariams pažadamos nemokamos kriptovaliutos, nors iš tikrųjų niekas nieko nedalija, o sukčiai prašo mokėti „dalyvio mokestį“ arba išvilioja konfidencialią informaciją, pavyzdžiui, prisijungimus prie bankų sąskaitų ar kriptovaliutų piniginių.

Į neaiškias grupes šiose programose įtrauktus vartotojus J. Juengeris perspėja, kad jos neturi jokio ryšio su „Binance“, o apie kiekvieną tokią užfiksuotą grupę nedelsiant pranešama, kad būtų imtasi veiksmų.

„Jokia gerai žinoma ir patikima investicijų platforma nekuria viešų grupių ir automatiškai neprideda prie jų žmonių. Tokie kanalai neturi nieko bendro su įmonėmis, kurių vardu prisidengia, nors gali atrodyti įtikinamai. Visų pirma, būkite ypač atsargūs su nepageidaujamomis žinutėmis ar kvietimais, kurie žada greitą pelną ar išskirtines investavimo galimybes. Visada tikrinkite šaltinius, o jei kyla įtarimų – pasitikrinkite informaciją oficialiuose įmonių tinklalapiuose arba pasikonsultuokite su patikimais šaltiniais. „Binance“ ar „Bifinity“ niekada nesusisiekia su žmonėmis be jų prašymo, nesuteikia finansinių patarimų ir nerekomenduoja investicijų“, – pabrėžia bendrovės vadovas.

Schemos – įvairiausios

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per antrąjį šių metų ketvirtį gyventojai prarado beveik 7 mln. eurų. Užfiksuota 4,5 tūkst. bandymų išvilioti pinigus, nusitaikyta į 20 mln. eurų. Finansų įstaigos sustabdė 12,2 mln., o 630 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Netikros grupės pokalbių platformose – tik viena iš daugelio sukčių naudojamų schemų. Daug nuostolių gyventojams pridaro autoritetingais asmenimis apsimetę nusikaltėliai. Jie prisistato kaip pareigūnai ar įmonių darbuotojai, siekdami išvilioti pinigus ar konfidencialią informaciją. Labai svarbu neužmiršti – jokie institucijų darbuotojai niekada nesikreips tiesiogiai, neprašys asmeninių duomenų, prisijungimų kodų ir panašios informacijos.

Investavimui populiarėjant vis dažniau pasitaiko investicinio sukčiavimo atvejų. Tai apgaulės, kai investuojant per tam tikras svetaines, programėles ar brokerius žadama itin didelė grąža. Sukčiai dažnai prisistato kaip ekspertai ir iš pradžių moka dalį „grąžos“, tačiau galiausiai investuotojai praranda visas savo lėšas.

Investuotojų pasaulyje puikiai žinomos ir „kilimų traukimo“ (angl. „rug pull“) schemos – tai apgaulė, kai kriptovaliutų projekto kūrėjai pritraukia investuotojų pinigus, o vėliau staiga sustabdo projektą ir pasisavina visas lėšas.

Svarbu mokėti atpažinti ir Ponzi schemas, kai grąža investuotojams kurį laiką mokama iš naujų dalyvių įmokų, o ne iš realaus pelno. Dalyviai dažnai įtikinami įtraukti draugus ar artimuosius, o galiausiai schemos sugriūva ir visi lieka be pinigų.

Ką daryti susidūrus su sukčiais ar nukentėjus?

Pastebėjus, kad esate pridėti į įtartiną grupę – rekomenduojama ją nedelsiant palikti ir pranešti apie sukčiavimą programėlės administracijai.

Jei tapote sukčiavimo auka, svarbiausia veikti nedelsiant. Kuo greičiau apie schemas pranešama, tuo didesnė tikimybė sustabdyti sukčius ir apsaugoti kitus.

„Kreipkitės į teisėsaugą ir praneškite apie incidentą pačiai platformai, kurios vardu naudojantis įvyko apgavystė. Svarbu pateikti kuo daugiau informacijos: naudotojo vardą, profilio nuorodą, pokalbių turinį, ekrano nuotraukas ar kitus įrodymus“, – pataria J. Juengeris.

Ekspertai pabrėžia, kad vienas veiksmingiausių ginklų prieš sukčius – budrumas, atsargumas ir žinojimas, kokiomis schemomis jie dažniausiai naudojasi, bei neabejingumas apie sukčiavimo atvejus informuojant teisėsaugos institucijas.