Dirbtinis intelektas dabar gali numatyti tavo ligas, bet ar tikrai mes norime žinoti tokias prognozes?

Tačiau tai jau ne teorija, o kasdienė realybė, kurią naudoja klinikos, tyrimų centrai ir net kai kurios programėlės. Daugeliui tai atrodo kaip pažadas apie ilgą, sveiką gyvenimą. Kitiems – tai bauginantis žingsnis link pasaulio, kuriame apie žmogų žino daugiau algoritmas nei jis pats. 

Šiandien DI ne tik matuoja kraujo spaudimą ar analizuoja kraujo tyrimų rezultatus, bet ir numato, ar asmeniui gresia vėžys, insultas ar Alzheimerio liga – ir tai remiasi vien duomenų analize. Svarbiausias klausimas – ar žmogus visada pasiruošęs išgirsti tiesą? O dar svarbiau – ar tai, ką pasako DI, tikrai laikytina tiesa, ar tik viena iš galimų ateičių?

Kaip DI analizuoja ligas?

Dirbtinis intelektas medicinoje veikia remdamasis dviem pagrindiniais šaltiniais – jau esamais duomenimis ir paciento individualia informacija. Algoritmai išmokomi atpažinti tam tikrus dėsningumus medicininiuose įrašuose, pavyzdžiui, kokie požymiai dažniausiai pasireiškia prieš infarktą ar kokių pokyčių atsiranda kraujyje likus metams iki onkologinės diagnozės.

Sistema geba sujungti šimtus kintamųjų – nuo kraujo tyrimų iki šeimos istorijos. Tai leidžia padaryti išvadas, kurios įprastam gydytojui liktų nematomos arba atrodytų nesusijusios. DI aptinka tendencijas, kurios žmogaus akiai nepastebimos, ir pateikia rizikos įvertinimus. Tikslumas – dažnai viršija 85 proc., o kai kuriais atvejais siekia net 90 proc. ar daugiau.

Tokios prognozės kol kas nereiškia diagnozės, tačiau jos leidžia imtis prevencinių veiksmų. Tačiau atsiranda ir kitas aspektas – emocinis pasirengimas žinoti tai, kas gali nutikti.

Kodėl ne visi nori iš anksto žinoti?

Kai kurie žmonės mano, kad žinojimas iš anksto yra naudingas – tai leidžia keisti gyvenimo būdą, stebėti sveikatą, užkirsti kelią blogiausiam. Tačiau yra ir tokių, kurie atsisako sužinoti, nes bijo gyventi nuolatinėje baimėje. Žinios apie galimą sunkią ligą ne visada skatina veikti – kartais jos tiesiog paralyžiuoja.

Psichologai įspėja, kad žinios apie tikėtiną ligą gali sukelti nerimą, depresiją ar net sveikatos hipochondriją. Ne kiekvienas žmogus geba suvaldyti informaciją apie save objektyviai, ypač jei tai susiję su mirtinomis ar nepagydomomis būklėmis. Todėl kiekvienas turėtų turėti teisę pasirinkti – nori žinoti ar ne.

Taip pat svarbu suvokti, kad DI ne visada teisus. Duomenų bazės nėra tobulos, o rizikos įvertinimas visada reiškia tik galimybę, o ne garantiją.

Ar verta pasitikėti DI medicinoje?

Dirbtinis intelektas jau dabar padeda gydytojams greičiau nustatyti vėžinius darinius radiologijoje, atpažinti pavojingus širdies ritmo sutrikimus ar įvertinti insulto riziką. Gydytojai dažnai priima galutinius sprendimus, remdamiesi tiek savo patirtimi, tiek DI pasiūlymais.

Tačiau algoritmas neturi empatijos – jis nežino, ar žmogus šiandien jaučiasi stiprus, ar yra pasirengęs žinoti apie galimą Alzheimerio riziką. Jis tik pateikia skaičius, procentus ir analizę. Galiausiai, sprendimas vis tiek tenka žmogui – priimti informaciją ir veikti, arba gyventi nežinioje.

Svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas nėra nei pranašas, nei gydytojas. Tai įrankis – tikslus, greitas, bet vis dar paremtas žmonių sukurtais duomenimis. Jo prognozės gali būti vertingos, bet tik tada, kai jos derinamos su žmogišku sprendimu.

Kur link tai veda?

Tikėtina, kad ateityje DI taps dar išmanesnis – galės ne tik numatyti ligas, bet ir pasiūlyti asmeniui labiausiai tinkamą gydymą, remdamasis genetika, gyvenimo būdu ir kitais faktoriais. Tačiau tuo pačiu didės ir etinių klausimų – ar tikrai viskas, ką galima sužinoti apie save, yra vertinga žinoti?

Šiandien jau aišku viena – dirbtinis intelektas keičia mediciną. Klausimas tik tas, ar žmogus pasiruošęs keistis kartu su ja. Nes žinios gali būti išlaisvinančios, bet taip pat – ir labai sunkios.

O pasirinkimas – ar norite žinoti apie galimą ligą dar prieš jai pasireiškiant – visada liks jūsų rankose.