Ateities darbų revoliucija jau prasidėjo: pasakė, ką daryti, kad jūsų vietos neužimtų dirbtinis intelektas

Apie tai, kokių kompetencijų šiandien ieško darbdaviai, kurios profesijos bus paklausiausios ateityje ir kaip aukštasis mokslas gali prisidėti prie skaitmeninės verslo transformacijos, kalbamės su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) vykdančiąja direktore Reda Stankevičiene ir Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centro (VDU PKVC) vadove dr. Aiste Ragauskaite.

Pašnekovės pabrėžia, kad technologinė pažanga negali vykti atskirai nuo žmogiškojo kapitalo stiprinimo – gebėjimo mokytis, prisitaikyti ir veikti nuolatinių pokyčių sąlygomis. Taip pat išryškėja organizacijų atsparumo svarba, o jis dažniausiai ugdomas per nuoseklų darbuotojų profesinį tobulėjimą.

Kaip vieną sėkmingų pavydžių jos įvardija į skaitmeninės transformacijos iniciatyvą EDIH4IAE.LT susivienijusias Lietuvos organizacijas. Pastarosios inicijavo skaitmeninės transformacijos mokymų programas, kurios yra lengvai prieinamos tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus atstovams. Buvo sukurti penki mokymų moduliai, apimantys dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, procesų skaitmeninimą, skaitmeninį marketingą ir žemės ūkio skaitmenizaciją. Išsamiau apie šios iniciatyvos poveikį bei rezultatus – pokalbyje.

Kokių kompetencijų iš darbuotojų tikisi verslas?

KKPDA vykdančiosios direktorės R. Stankevičienės paklausus, kokių kompetencijų iš darbuotojų tikisi verslas, ji pabrėžia ne tik technologinį raštingumą, bet ir pokyčiams atsparių ir gebančių prisitaikyti specialistų poreikį.

„Šiandien verslas iš darbuotojų tikisi ne vien specialybės žinių, bet ir technologinio raštingumo, gebėjimo dirbti su automatizuotomis sistemomis, analizuoti duomenis, suprasti skaitmenizuotus procesus. Darbuotojai turi būti ne tik vykdytojai, bet ir pokyčių valdytojai – lankstūs, iniciatyvūs, gebantys mokytis visą gyvenimą. Toks profilis, kurį apibrėžiame kaip Pramonės 4.0 darbuotoją, tampa aukso standartu. Ypač svarbus yra darbuotojo noras nuolat tobulėti – tai glaudžiai susiję su sparčiai kintančiomis technologijomis. Dirbtinio intelekto srityje pokyčiai vyksta taip greitai, kad nesimokantiems darbuotojams tampa itin sunku prisitaikyti ir dirbti efektyviai“, – teigia pašnekovė.

Universitetai – ateities technologijų kūrėjai

Universitetų vaidmuo skaitmeninėje verslo transformacijoje – neišvengiamas. Kaip pažymi R. Stankevičienė, aukštosios mokyklos turi ne tik kurti studijų programas, atliepiančias rinkos poreikius, bet ir formuoti profesionalą, kuris yra lankstus, kritiškai mąstantis ir atsakingas.

„Turime orientuotis į technologijų sritis – inžineriją, informacines technologijas, biotechnologijas, dirbtinį intelektą, tvarumą ir energetiką. Tačiau vien technologinių žinių neužtenka – būtinas kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandose ir matyti problemą plačiau. Būtent tokie specialistai gebės ne tik naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir kurti naujas, atsakingai ir inovatyviai prisidėdami prie verslo pokyčių“, – pažymi ji.

VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė pabrėžia, kad universitetas tampa ilgalaikiu verslo ir viešojo sektoriaus partneriu mokymosi visą gyvenimą kontekste. „VDU dirba aukšto lygio ekspertai, kurie ne vienerius metus gilinasi į savo sritį ir remiasi ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir praktiniais ar tyrimais grįstais atradimais. Būtent jie parengė mokymų turinį dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, procesų skaitmeninimo, skaitmeninio marketingo ir žemės ūkio skaitmenizacijos temomis“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, siekiama parodyti, kad universitete mokytis galima bet kada ir įvairiomis, žmogui patogiomis formomis. Vienas iš inovatyviausių sprendimų – savarankiško mokymosi platforma, kurią sukūrė VDU PKVC ir VDU Komunikacijos bei technologijų perdavimo centras kartu su EDIH4IAE.LT partneriais. Šioje platformoje organizacijų darbuotojai gali bet kada prisijungti, žiūrėti mokymus vaizdo įrašų formatu ir gauti žinias patvirtinančius sertifikatus.

EDIH4IAE.LT mokymai – tiltas tarp ekspertinių žinių ir verslo poreikių

KKPDA vykdančioji direktorė R. Stankevičienė taip pat išskiria VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro ir partnerių vykdomus EDIH4IAE.LT mokymus, kurie yra orientuoti į Lietuvos pramonės, žemės ūkio ir energetikos sektoriaus skaitmeninės transformacijos plėtrą. Šie mokymai tampa praktiniu tiltu tarp ekspertinių mokslinių žinių ir realaus verslo poreikių.

„EDIH4IAE.LT mokymai – tai konkretus atsakas į verslui aktualius skaitmeninius iššūkius. Jie padeda darbuotojams greitai įgyti praktinių skaitmeninių įgūdžių, padidina pasitikėjimą šiuolaikinėmis technologijomis ir skatina įmonių skaitmenizaciją. Matome, kaip įmonės, pasinaudojusios šia galimybe, keičiasi – optimizuoja veiklos procesus, taupo laiką ir žmogiškuosius išteklius, didina darbų ir verslo efektyvumą ir netgi plečia veiklą į tarptautines rinkas“, – pasakoja R. Stankevičienė.

Tiesa, kadangi mokymosi programos buvo prieinamos nemokamai, pradžioje organizatoriai susidūrė su tam tikru nusistatymu, kad jeigu kažkas yra siūloma nemokamai – tai nekokybiška. „Vis tik EDIH4IAE.LT yra labai stipri partnerių komanda, išsikėlėme labai aukštus kokybės tikslus ir mokymų kokybės vertinimas rodo, kad juos išpildėme. Dabar dažniausias klausimas – kada vyks kiti tokio lygio mokymai“, – teigia KKPDA vykdančioji direktorė. Anot jos, tai rodo augančią mokymosi visą gyvenimą kultūrą, kurią linkę palaikyti verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojai.

Kaip teigia VDU PKVC vadovė dr. Aistė Ragauskaitė, siūlant mokymosi galimybes verslo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, būtina atsižvelgti į keletą esminių reikalavimų. Nors rinkoje pasiūlymų mokytis yra labai daug ir nemažai aukšto lygio specialistų dalijasi savo žiniomis, organizacijų darbuotojai tikisi mokymų, kurie būtų orientuoti į praktiką. Ypač svarbu, kad skaitmeninių kompetencijų mokymuose informacija būtų aiškiai ir struktūruotai pateikiama, o lektoriai gebėtų prisitaikyti prie dalyvių poreikių. Taip pat būtina išlaikyti teorijos ir praktikos pusiausvyrą – darbuotojai daugiausia dėmesio skiria būtent praktiniam skaitmeninių įrankių taikymui kasdieniame darbe.

Investicijos į žmogų – ne prabanga, o būtinybė

Konkrečios sėkmės istorijos kalba pačios už save, tvirtina KKPDA vykdančioji direktorė R. Stankevičienė. Viena mokymuose dalyvavusi įmonė atsisakė popierinių dokumentų, įdiegė skaitmenines sistemas, taip pasiekdama efektyvesnį klientų aptarnavimą bei didesnį duomenų saugumą. Kita, gamybos sektoriuje veikianti įmonė ėmėsi tvarumo ir kokybės rodiklių stebėsenos – šis žingsnis ne tik pagerino įmonės vidaus procesus, bet ir leido gauti tarptautinį įvertinimą.

R. Stankevičienės vertinimu, nors ne visos Lietuvos įmonės yra išplėtojusios mokymosi visą gyvenimą strategiją, vis dėlto situacija pamažu keičiasi į teigiamą pusę. „Augant inovacijų tempui, skaitmenizacijai ir tvarumo reikalavimams versle, vis daugiau organizacijų suvokia – darbuotojų kvalifikacijos kėlimas yra būtinybė, o ne pasirinkimas. Įmonės, kurios investuoja į žmones, greičiau prisitaiko prie rinkos pokyčių, lengviau įgyvendina inovacijas ir tampa konkurencingesnės“, – pabrėžia pašnekovė.

Skaitmeniniai pokyčiai nebėra ateities scenarijus – jie jau čia. Todėl tiek verslui, tiek aukštajam mokslui tenka bendromis jėgomis kurti bendradarbiavimo terpę, kurioje technologinis progresas žengtų koja kojon su žmogaus gebėjimu mokytis, prisitaikyti ir drąsiai veikti permainų sąlygomis.

Anot dr. A. Ragauskaitės, būtent skaitmeninių technologijų amžius atskleidė, koks svarbus yra nuolatinis profesinis tobulėjimas – nepriklausomai nuo užimamos pareigų pozicijos. Pasak pašnekovės, ateityje tokių partnerysčių su universitetais vis daugės – jos plačiai atveria duris mokymosi visą gyvenimą kultūrai. Akivaizdu, kad investicijos į darbuotojų kompetencijų ugdymą jau dabar kuria pagrindą ilgalaikei organizacijų sėkmei ir didesniam atsparumui pokyčių akivaizdoje.