Gamtos ir ekonominiai iššūkiai verčia ūkininkus pergalvoti metodus: kokias naujoves atranda Lietuvos ūkininkai?

Pasak „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovės dr. Gabrielės Pšibišauskienės, sėkmingi ūkininkai nuolat domisi naujausiomis tendencijomis ir palaipsniui išbando modernius sprendimus, ir tai pastebima ūkio rezultatuose.

„Šiandien norint būti žingsniu priekyje reikia būti išmaniam ir drąsiai išmėginti ir taikyti naujas technologijas. Šiuolaikiniams ūkininkams nepakanka vien tik naujų traktorių. Ūkininkai – modernūs, šiuolaikiški verslininkai, inovatyviai žiūrintys į savo veiklą ir pasitelkiantys naujas technologijas. Dirbtiniu intelektu paremtos prognozės, integruotas biologiškai aktyvių ir cheminių priemonių derinimas – tik dalis sprendimų“, – teigia G. Pšibišauskienė.

Biostimuliatoriai – neatsiejama ūkininkavimo technologijų dalis

Nors biostimuliatoriai nėra naujovė Lietuvos rinkoje, vis daugiau šalies ūkininkų ryžtasi integruoti natūralias, biologiškai aktyvias medžiagas į savo ūkių sistemas. Dažniausiai ši priemonė pasitelkiama kaip pagalbinis sprendimas, derinama su tręšimu ir augalų apsaugos priemonėmis.

„Pastebime, kad pastaraisiais metais biostimuliatorių naudojimas žemės ūkyje auga. Ūkininkai, įtraukę juos į savo ūkius, pastebi teigiamą poveikį derliaus kiekybei ir kokybei“, – sako G. Pšibišauskienė ir priduria, o gausėjantys tyrimai tik pagrindžia jų kuriamą pridėtinę vertę.

Ekspertė aiškina, jog pasitelkus biostimuliatorius galima pagerinti dirvožemio kokybę, sustiprinti augalą ir padidinti jo atsparumą išorės veiksniams. „Esminis žemės ūkio veiksnys – oro sąlygos. Tačiau gamtos diktuojami iššūkiai verčia ūkininkus ieškoti sprendimų, galinčių atlaikyti ir orų, ir dirvožemio pokyčius, apsaugoti augalus.“

Derinti skirtingas priemones – pasiteisina

Šiuolaikinėje žemdirbystėje vis labiau akcentuojamas integruotas požiūris, kai derinamos įvairios tvarios praktikos – tiek tiksliosios technologijos, tiek natūralūs žemės ūkio ciklai.  

„Pavyzdžiui, biostimuliatoriais papildžius augalų auginimo technologijas jų sudėtinės dalys padeda augalams efektyviau įsisavinti maistines medžiagas, gerina šaknų vystymąsi ir didina atsparumą nepalankioms sąlygoms, tokioms kaip sausra ar staigūs temperatūros svyravimai“, – vardina agrotechnologijų ekspertė.

Ūkiuose taip pat dažnai pasitelkiamos tarpinės kultūros, kurios ne tik mažina dirvos eroziją ir pagerina jos struktūrą, papildo dirvą augalų maistinėmis medžiagomis, bet ir padeda kovoti su piktžolėmis bei suteikia natūralią apsaugą nuo kenkėjų. Šie sprendimai dažnai derinami su šiuolaikinės žemdirbystės technologijomis – dronais, dirvožemio jutikliais ir duomenų analize, kuri leidžia tiksliai nustatyti, kur ir kada reikia papildyti maistinių medžiagų, palaistyti dirvą  ir pan.

„Mūsų vertinimu, modernūs ūkininkai vis dažniau renkasi integruotą augalų apsaugą, kurioje cheminės priemonės derinamos su biologiniais sprendimais. Biostimuliatoriai ir čia atlieka svarbų vaidmenį ne tik stiprindami augalus, bet ir skatindami naudingųjų mikroorganizmų veiklą dirvožemyje. Toks kompleksinis požiūris į augalų priežiūrą leidžia ne tik užtikrinti stabilesnį ir kokybiškesnį derlių, bet ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Todėl tokia integruota ūkininkavimo strategija – raktas į didelį, kokybišką derlių ir sėkmingą ūkį“, – teigia „Linas Agro“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.