Lietuva taikosi į dirbtinio intelekto elitą: gali atsirasti centras už 110 mln. eurų, spręs realias problemas

Toks centras ateityje galėtų transformuotis į vieną iš keturių Europos Sąjungoje (ES) planuojamų pažangių DI centrų, kuriuose būtų kuriami, testuojami ir diegiami DI sprendimai verslui, mokslui, viešajam sektoriui ir visuomenei.

„Tam, kad Lietuvoje atsirastų DI centras, mums reikia atlikti didelį paruošiamąjį darbą ir tą daryti greitai – išsigryninti prioritetines sritis, apjungti esamą didelio našumo skaičiavimo infrastruktūrą, kuri pradėtų veikti kaip vieninga sistema, nukreipta į DI produktų kūrimą, rasti atsakingą valdytoją ir pritraukti verslą, kuris kurtų ir naudotųsi šiuo centru. 

Esame užsibrėžę ambicingus tikslus, ir, jei veiksime greitai, vieningai ir strategiškai – Lietuva gali tapti viena iš Europos DI lyderių. Lieka tik apgailestauti, kad anksčiau tam nebuvo skiriama pakankamai dėmesio“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

DI kompetencijų ir technologijų centras – tai nacionalinės svarbos inovacijų erdvė, kurioje būtų telkiama pažangi technologinė infrastruktūra, talentai, duomenys ir mokslinės bei praktinės žinios. Tokio centro tikslas – sujungti verslą, mokslą ir viešąjį sektorių, kad būtų kuriami, testuojami ir diegiami DI sprendimai realiam pritaikymui.

Lietuva siūlo aiškią kryptį – telkti pajėgumus žaliosios transformacijos, energetikos, pramonės automatizavimo, kibernetinio saugumo ir gynybos, personalizuotos medicinos, transporto bei viešojo sektoriaus duomenų srityse. Pasak ministro, būtent šiose srityse mūsų šalis jau turi stiprių mokslo, verslo ir technologinį pamatą, o potencialas augti – dar didesnis.

Projekto apimtis galėtų siekti apie 110 mln. eurų, iš kurių didžiausia dalis, 72 mln., būtų skirta skaičiavimo infrastruktūrai. Dar 16 mln. planuojama investuoti į inžinerinę infrastruktūrą, o 25 mln. būtų skirti kvalifikuoto personalo pritraukimui ir ugdymui.

Projektas grindžiamas bendro kofinansavimo principu – 50 proc. lėšų numatoma pritraukti iš Europos Komisijos, o likusią dalį sudarytų Lietuvos valstybės ir privačios verslo investicijos.  

Svarbu tai, kad šis projektas atvertų galimybes ir dar didesniems ateities planams. Vienas jų – vadinamieji DI gigafabrikai, kuriems Europos Sąjunga yra numačiusi net 20 mlrd. eurų visoje Europoje. Tokie didžiuliai centrai bus statomi tik tose šalyse, kurios jau turės stiprius pagrindus – būtent tokius, kokius dabar kuria „AI Factory“ iniciatyva.
 
Iki 2025 metų birželio Lietuva turi pateikti paraišką Europos Komisijai – tai paskutinis kvietimas dalyvauti šiame etape.
  
Šiuo metu prie iniciatyvos ir idėjos įgyvendinimo jau jungiasi didžiausios mokslo ir studijų institucijos, verslo ir pramonės organizacijos bei viešojo sektoriaus atstovai.