Lietuviai tiki dirbtiniu intelektu, bet reikalauja atsakomybių: technologijų bumas be kontrolės nepraeis tyliai

Tačiau, lyginant su kitomis Europos šalimis, lietuviai dažniau pasisako už griežtesnį technologijų reguliavimą. Verslui tai reiškia augančius lūkesčius ne tik dėl inovatyvumo, bet ir dėl aiškios, vartotojui draugiškos technologijų integracijos.

„Startuolių ekosistema, sėkmingas finansų technologijų (angl. fintech) sektorius, tarptautiniai pasiekimai lazerių gamybos ir biotechnologijų srityse kuria visuomenės pasididžiavimo jausmą ir suvokimą, kad technologijos į Lietuvą gali būti ne tik eksportuojamos, bet ir joje kuriamos. Tai gali lemti tokį palankų visuomenės požiūrį į robotus ir DI. Lietuviai supranta technologijų teikiamą naudą, o tai verslui signalizuoja svarbų dalyką: visuomenė inovacijų laukia ir nebijo“, – teigia „StrongPoint Technology“ atstovas.

2025 m. vasario mėn. „Eurobarometro“ duomenimis: daugiau nei 60 proc. europiečių teigiamai vertina robotus ir DI darbe, tačiau 84 proc. reikalauja griežto valdymo užtikrinant privatumo apsaugą ir skaidrumą.

„Lietuviai pagal optimizmą technologijų atžvilgiu lenkia europiečius, kartu jie išsiskiria didesniu sąmoningumu. Nors dauguma apklaustųjų Lietuvoje mano, kad dirbtinis intelektas ir robotai didina produktyvumą, net 89 proc. teigia, jog reikia atidžios technologijų priežiūros, ypač užtikrinant privatumą ir skaidrumą. Tai rodo, kad pasitikėjimas yra sąlyginis – technologijos vertinamos palankiai, jei yra tinkamai reguliuojamos“, – sako J. Stulpinas.

Jo teigimu, pasitikėjimas inovacijomis Lietuvoje kyla ne iš naivumo, o iš supratimo, kad jos turi būti atsakingai valdomos. Tai reiškia, kad verslui vien tik pasiūlyti modernų sprendimą nebepakanka. Būtina užtikrinti duomenų saugumą, aiškiai parodyti, kaip veikia DI ir kiti įrankiai, ir kokią vertę jie kuria vartotojui.

Lietuviai taip pat mažiau neigiamai vertina DI įtaką žmogiškam ryšiui tarp kolegų. Taip pat yra daugiau pritariančių teiginiui, kad robotai ir DI technologijos padeda priimti tikslesnius sprendimus. Europoje vidutiniškai tokiam teiginiui pritaria 53 proc. respondentų, o Lietuvoje – net 65 proc.

Pasitikėjimas technologijomis prasideda nuo supratimo

Skaitmeninės transformacijos kontekste, Lietuva, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra stipri vidutiniokė. Lietuvos 2024 m. skaitmeninio dešimtmečio ataskaitoje teigiama, kad didžiausi šalies pasiekimai užfiksuoti viešųjų paslaugų skaitmeninimo srityje, joje lietuviai viršija ES vidurkį. Lietuva surinko 84 balus už gyventojams teikiamas skaitmenines viešąsias paslaugas (kai ES vidurkis siekia 77), net 94 balus – už skaitmenizuotas paslaugas verslui (ES vidurkis yra 84). Prieiga prie elektroninių sveikatos paslaugų įvertinta 92 balais – gerokai aukščiau nei ES vidurkis, kuris siekia 72.

Nors Lietuva tikrai gali pasigirti pažanga skaitmeninat viešąsias paslaugas, vis dar yra kur pasistiebti ugdant paprastų piliečių IT žinias. Per pastaruosius metus gyventojų, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis išaugo 4,1 proc. ir šiuo metu siekia 52,9 proc. Tačiau rodiklis vis dar nežymiai atsilieka nuo ES vidurkio (55,6 proc.).

„Todėl technologijos praktiškai pritaikomos turi būti taip, kad būtų patogios kiekvienam žmogui: ir senjorei, kuriai viskas nauja, ir paaugliui, kuriam visa tai natūralu. Ypač parduotuvėse, kur lankosi įvairaus amžiaus žmonės, diegiame išmanius, vizualiai aiškius sprendimus – kiekvienoje vietoje parenkame tinkamą savitarnos kasų apšvietimą ir dizainą, kad inovacijos kviestų jas išbandyti, o ne gąsdintų“,– paaiškina „StrongPoint Technology“ vadovas.