Povandeninis karas jau prasidėjo? Neįtikėtini dronai seka Rusijos laivus ir siunčia duomenis į paviršių

Ši sistema, pavadinta „Lura“, sukurta Europos technologijų bendrovės „Helsing“, gali ilgą laiką stebėti potencialias grėsmes, įskaitant Rusijos povandeninius laivus ir rinkti duomenis apie jų judėjimą. 

Pastaraisiais metais, o ypač nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, vis dažniau įtariami Rusijos diversiniai veiksmai prieš dujotiekius ir telekomunikacijų kabelius, einančius po Baltijos jūros dugnu. 

Vienas iš tokių situacijų pavyzdžių įvyko dar 2023 metų lapkritį, kai JK gynybos ministras Johnas Healey liepė iškilti britų povandeniniam laivui šalia rusų žvalgybinio laivo, kuris buvo pastebėtas slankiojantis netoli svarbios infrastruktūros.

Stebėjimas – ne puolimas

Šių metų balandį Rusijos ambasadorius taip pat neatmetė galimybės, kad Maskva povandeniniuose vandenyse įrengė jutiklius, skirtus Karališkojo laivyno veiksmų sekimui. Toks geopolitinis fonas paskatino NATO strategijos peržiūrą dėl jūrinės infrastruktūros apsaugos bei griežtesnių veiksmų nacionaliniu lygmeniu.

Jungtinė Karalystė nusprendė į vandenynus išleisti ne įprastas torpedas, o tinklą „Lura“ – autonominius dronus, kurie fiksuoja garso signalus, sklindančius po vandeniu. Jų tikslas yra identifikuoti grėsmes ir perspėti, kad sąjungininkų pajėgos galėtų laiku reaguoti. 

„Turime naudoti pažangiausias technologijas, jei norime suspėti su naujomis grėsmėmis, kurios kyla mūsų vandenims, infrastruktūrai ir gyvenimo būdui“, – sakė „Helsing“ įkūrėjas Gundbertas Scherfas. Pasak jo, dirbtinis intelektas leidžia šiuos dronus naudoti kaip „požeminę šviesą“, kuri apšviečia priešų judesius.

Veikia kaip akys po vandeniu

Pagrindinis „Lura“ tikslas yra identifikuoti neįprastus signalus, kurie gali reikšti, kad netoliese juda priešiškas povandeninis laivas. Dronai, užfiksavę tokią anomaliją, automatiškai išnyra į paviršių ir išsiunčia duomenis į Karališkojo laivyno vadavietę. 

Įdomu tai, kad ši technologija buvo kuriama stebėti banginiams, tačiau dabar, pasitelkus dirbtinį intelektą, ji geba atpažinti net skirtingas vienos laivų klasės modifikacijas.

Šios sistemos pagrindas yra „SG-1Fathom“, nebrangus, bet itin pažangus bepilotis įrenginys, kuris nenaudojamas puolimui. Jis veikia tyliai ir nuolatos, užtikrindamas ilgalaikį objektų sekimą. Tai itin efektyvus atsakas į modernias slaptumo pagrindu veikiančias povandeninių laivų taktikas.

Pigus ir daugkartinis barjeras

„Vienas toks dronas daug nenuveiks. Bet jie tokie pigūs ir paprasti, kad galime jų nuleisti šimtus ar net tūkstančius. Tai bus stiprus atgrasymo signalas bet kokiam įsibrovėliui“, – sakė vyriausiasis „Helsing“ technologijų architektas Niallas Cartwrightas. 

Pasak jo, „Lura“ yra ne tik sonarų tinklas, bet ištisa dirbtiniu intelektu paremta stebėjimo platforma, kuri paverčia vandenyną į aktyvią perspėjimo sistemą. Vietoj atsitiktinių paieškų ši technologija leidžia klausytis, analizuoti ir prognozuoti, kada ir kur priešininkas gali smogti. 

O tai reiškia, kad ateities konfliktuose jūrose svarbiausi bus ne šūviai, o informacija ir jos turės tie, kas anksčiau išgirs.