Ukrainietis tapo rusų aviacijos siaubu: užfiksuoti išskirtiniai kadrai, kaip vienu šūviu naikinami rusų lėktuvai

Vaizdo įrašas, pasirodęs socialiniame tinkle „Facebook“, sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jame matyti, kaip vienu taikliu šūviu iš „Igla“ raketos paleidimo įrenginio ukrainietis pataiko tiesiai į skriejantį „Su-25“. 

Pasak brigados atstovų, tai jau ketvirtasis šio kario sėkmingas lėktuvo numušimas. Be to, jis atsakingas ir už dviejų Irano kilmės dronų „Shahed“ sunaikinimą.

„Jis nekenčia, kai tas šiukšlynas skraido virš jo žemės. Neperkalbamas medžiotojas. Laukite daugiau“, – taip apibūdinamas „Talibas“ įrašo aprašyme.

Verta paminėti, jog „Su-25“ yra vienas pagrindinių Rusijos karinių lėktuvų, skirtų artimojo nuotolio paramai. Šis lėktuvas, galintis pasiekti 950 km/h greitį ir skristi iki 7 000 metrų aukštyje, ypač dažnai naudojamas Ukrainos pozicijoms bombarduoti. 

Su pilnu degalų baku jo veikimo nuotolis siekia apie 510 kilometrų, o su papildomais – net 1 850 km. Lėktuvas apginkluotas galingu 30 mm dvivamzdžiu automatiniu pabūklu „GSz-30-2“, galinčiu iššauti iki 3 000 šūvių per minutę. 

Jis taip pat gali nešti iki 8 vienetų 500 kg sveriančių bombų, valdomas raketas „Ch-25ML“ ir „Ch-29L“ bei įvairius nenaudojamus raketų tipus. Savigynai skirtos dvi R-60M tipo raketos „oras-oras“. „Su-25“ turi įmontuotą lazerinį tolimatį ir „DISS-7“ doplerinį radarą, naudojamą navigacijai. Jis turi ir radijo ryšio sistemas, leidžiančias palaikyti kontaktą tiek su kitais orlaiviais, tiek su antžeminėmis pajėgomis.

„9K38 Igla“, žinoma ir NATO naudojamu pavadinimu „SA-18 Grouse“, yra nešiojama rusiška priešlėktuvinė raketų sistema, pradėta kurti dar 1971 metais. Nors jos vystymas užtruko dėl techninių iššūkių, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje sistema tapo prieinama kariuomenei, pasižymėdama geresniu taiklumu ir atsparumu trikdžiams. Ji veikia infraraudonųjų spindulių sekimo principu.

„Igla“ yra lengva, paprasta naudoti ir plačiai paplitusi visame pasaulyje. Jos veikimo nuotolis siekia apie 5–6 kilometrus, o taikinius gali pasiekti iki 3,5 km aukštyje. Todėl tai viena efektyviausių ginklų asimetriniuose konfliktuose. Be pagrindinės versijos, taip pat egzistuoja „Igla-1“ ir jūrinė „Igla-M“ versija.

Įdomu tai, kad 9-ajame dešimtmetyje buvo planų pradėti „Igla“ gamybą ir Lenkijoje – „Mesko“ gamyklose. Tačiau dėl geopolitinių pokyčių 10-ojo dešimtmečio pradžioje šių planų buvo atsisakyta. Lenkija pasirinko kurti savo alternatyvą, garsiąją raketų sistemą „Grom“.

Šiuolaikinio karo sąlygomis tokios sistemos kaip „Igla“ išlieka gyvybiškai svarbios, o įrašai, kaip šis – kai vienas šūvis iš paprasto nešiojamo įrenginio numuša galingą karinį lėktuvą – tampa ne tik įrodymu apie technologijų efektyvumą, bet ir karių ryžto bei tikslumo liudijimu.