Viskas ne taip, kaip manėme: štai kokios dirbtinio intelekto grėsmės šiandien žmonėms kelia šiurpą

Naujausias Ciuricho universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės daug labiau bijo dabartinių dirbtinio intelekto keliamų pavojų nei tolimų, abstrakčių scenarijų, susijusių su galimu žmonijos išnykimu. 

Dauguma apklaustųjų kur kas rimčiau vertina konkrečias ir apčiuopiamas problemas, kurios jau dabar veikia mūsų gyvenimus, o ne miglotas prognozes apie technologijų ateitį.

Tikros grėsmės ar tik vaizduotės vaisius?

Viešojoje erdvėje neretai kyla diskusijos apie tai, kokių pavojų gali sukelti dirbtinis intelektas. Vieni žmonės baiminasi tolimų, tačiau dramatiškų scenarijų, kai dirbtinis intelektas gali tapti nevaldomas ir kelti pavojų pačiai žmonijai. Tačiau daugeliui kur kas svarbesni yra konkretūs iššūkiai, kuriuos patiriame jau dabar. Tai gali būti šališki sprendimai, informacijos iškraipymas ar socialinių nelygybių gilėjimas dėl automatizuotų sistemų.

Kai kurie ekspertai teigia, kad dėmesio sutelkimas tik į tolimas grėsmes gali pakenkti gebėjimui laiku pastebėti ir spręsti realias problemas, kurios jau dabar veikia visuomenę. Todėl tampa vis svarbiau išlaikyti pusiausvyrą ir nemenkinti nei vieno, nei kito požiūrio.

Kaip žmonės reaguoja į skirtingus pranešimus apie dirbtinį intelektą?

Norėdami išsiaiškinti, kaip visuomenė suvokia riziką, tyrėjai iš Ciuricho universiteto atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių iš skirtingų šalių. Dalyviams buvo pateikiami įvairūs tekstai. Vieni skaitė apie teorines katastrofas, kiti apie dabartines problemas, susijusias su dirbtiniu intelektu, o dar kiti apie galimus šios technologijos pranašumus.

Buvo siekiama įvertinti, ar pasakojimai apie ateities grėsmes sumažina žmonių budrumą dabartinėms situacijoms. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad net ir susidūrę su bauginančiomis ateities vizijomis, žmonės labiau rūpinasi tuo, kas vyksta šiandien. Tai reiškia, kad aktualios, realios problemos jiems yra artimesnės ir kelia didesnį nerimą.

Kas žmonėms kelia didžiausią susirūpinimą?

Tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės daugiausia nerimauja dėl konkrečių, apčiuopiamų pavojų. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sprendimų šališkumas, kuris gali paveikti žmonių gyvenimus, diskriminacija tam tikrose sistemose, netiksli informacija, platinama per automatizuotus kanalus, arba darbo vietų praradimas dėl technologinės pažangos.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad žmonės sugeba skirti abstrakčias rizikas nuo realių. Jie gali vienu metu suvokti ir ilgalaikius pavojus, ir dabartinius iššūkius, tačiau pastarieji jiems atrodo svarbesni sprendžiant kasdienes problemas.

Ką šie rezultatai reiškia viešajai diskusijai?

Tyrimas užpildė iki šiol buvusią spragą viešojoje diskusijoje apie dirbtinį intelektą. Dažnai kalbama, kad kalbos apie pasaulio pabaigą ar technologinę katastrofą užgožia realius klausimus. Tačiau šie duomenys rodo, kad žmonės geba išlikti budrūs ir jautrūs kasdieniams klausimams, net ir susidūrę su sensacingomis prognozėmis.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nereikėtų rinktis tarp vieno ar kito požiūrio. Tiek ilgalaikės, tiek trumpalaikės rizikos yra svarbios. Tam, kad visuomenė galėtų tinkamai reaguoti į technologijų plėtrą, reikia platesnio ir gilesnio supratimo, apimančio visas įmanomas grėsmes ir galimybes.

Dirbtinis intelektas jau dabar keičia mūsų gyvenimą ir kelia klausimų dėl privatumo, lygybės, darbo rinkos pokyčių ir informacijos patikimumo. Šie iššūkiai yra realūs ir aktualūs, todėl jie natūraliai kelia daugiau nerimo nei tolima ir neapibrėžta grėsmė žmonijos išlikimui.

Tačiau tai nereiškia, kad ilgalaikių scenarijų reikėtų visiškai atsisakyti. Priešingai, visuomenė turi mokytis mąstyti plačiau ir kartu gebėti spręsti tai, kas vyksta dabar. Tik taip galėsime išlikti atsakingi ir pasiruošę tiek artimiems, tiek tolimesniems iššūkiams.