Nematoma dirbtinio intelekto kaina: atskleista, kiek vandens iš tiesų išgaruoja dėl vieno jūsų klausimo

Tai kelia klausimų ne tik apie efektyvumą, bet ir apie poveikį aplinkai. Vandens sąnaudos susidaro dėl dviejų veiksnių, tai serverių aušinimo pačiuose duomenų centruose ir elektros energijos gamybos, kurioje vanduo dažnai naudojamas garo ciklams ar hidroenergijos sistemoms. 

Priklausomai nuo regiono ir metų laiko, šie skaičiai gali labai skirtis. DI plėtra kelia ne vien technologinius, bet ir aplinkosauginius klausimus. Tad suprasti, kiek iš tiesų vandens sunaudoja DI, padeda pažvelgti į platesnį paveikslą, tai kaip derinti inovacijas su tvarumu.

Kaip naudojamas vanduo?

Pirmasis vandens naudojimo srautas yra serverių aušinimas. Dažniausiai taikomi išgarinimo bokštai, kurie leidžia atvėsinti sistemas, tačiau sunaudoja daug vietinio vandens iš upių, telkinių ar gruntinių šaltinių. Kiti metodai, tokie kaip oro kondicionavimas ar uždarosios skysčių sistemos, sunaudoja mažiau vandens, bet daugiau elektros.

Antrasis srautas susijęs su elektros gamyba. Tradicinės anglies, dujų ar branduolinės elektrinės reikalauja didžiulių kiekių vandens garo gamybai ir aušinimui. Net hidroelektrinės netiesiogiai „naudoja“ vandenį per išgaravimą iš rezervuarų. Vieninteliai beveik neutralūs šaltiniai yra vėjo ir saulės baterijos, kurioms, be nedidelio priežiūros poreikio, papildomo vandens nereikia.

Vandens sunaudojimas priklauso nuo klimato. Pavyzdžiui, Airijoje esant vėsiam ir drėgnam orui, serverius galima aušinti tiesiogiai lauko oru. Tuo tarpu Arizonoje karštą vasarą būtinas intensyvus išgarinimo aušinimas, kuris reikalauja daug daugiau vandens.

Metų laikas taip pat svarbus. Žiemą aušinimo poreikis sumažėja beveik perpus, o karštomis dienomis vasarą duomenų centrai sunaudoja daug daugiau išteklių.

Naujos technologijos

Tvarumo ieškoma alternatyviais metodais. Imersinis aušinimas panardina serverius į specialius, elektrai nelaidžius skysčius, taip sumažindamas išgarinimo poreikį. „Microsoft“ kuria uždarą sistemą, kurioje skystis cirkuliuoja tiesiai per mikroschemas ir sugeria šilumą, nenaudodamas papildomo vandens.

Nors tokie sprendimai daug žada, jie dar nėra plačiai taikomi dėl didelių kaštų ir sudėtingos priežiūros. Kol kas dauguma duomenų centrų tebėra priklausomi nuo išgarinimo technologijų.

Skaičiai, kurie stebina

Skaičiavimai leidžia susidaryti vaizdą apie realius kiekius. Pavyzdžiui, vidutinio ilgio „GPT-5“ atsakymas, sudarantis 150 - 200 žodžių, gali sunaudoti apie 39 mililitrus vandens, o „GPT-4o“ vos 3,5 mililitro. Jei infrastruktūra efektyvesnė, skaičiai gali sumažėti iki 25 ir 2,3 mililitro atitinkamai.

Lyginant su įprastais buities poreikiais, šie skaičiai atrodo maži. Vienas tualeto nuleidimas sunaudoja apie 6 litrus vandens, o 10 minučių dušas apie 90 litrų. Vis dėlto, kai DI sistemoms per dieną pateikiama daugiau nei 2,5 mlrd. užklausų, bendras suvartojimas tampa reikšmingas.

Pavyzdžiui, jei visi šie užklausimai būtų vidutiniai „GPT-5“, vandens sunaudojimas galėtų siekti beveik 100 mln. litrų per dieną. Tai mažiau nei amerikiečių sunaudojama laistymui (apie 34 mlrd. litrų kasdien), bet vis tiek atkreipia dėmesį į DI poveikį aplinkai.

Balanso paieška

DI sistemos tikrai naudoja vandenį, tačiau šis poreikis nėra nekontroliuojamas. Optimizuojant algoritmus, taikant efektyvesnę įrangą, diegiant vandens perdirbimo sistemas ir duomenų centrus statant vėsesniuose regionuose, poveikį galima sumažinti.

Svarbiausia yra skaidrumas. Kai technologijų įmonės atvirai skelbia apie energijos ir vandens sąnaudas, visuomenė, tyrėjai ir politikos formuotojai gali vertinti situaciją ir reikalauti pažangos.

Iššūkiai planuojant

Kiekviena DI užklausa sunaudoja vos kelis ar kelias dešimtis mililitrų vandens, tačiau milijardai užklausų per dieną paverčia tai rimtu aplinkosauginiu klausimu. AI nėra vien „vandens rijikas“, bet jo infrastruktūra reikalauja sąmoningo planavimo, kad inovacijos būtų suderintos su tvarumu.

Kaip ir mityboje ar kasdieniuose įpročiuose, čia galioja ta pati taisyklė, tai balansas. Inovacijos turi eiti koja kojon su atsakomybe už gamtą, nes tik taip galima užtikrinti, kad dirbtinis intelektas tarnaus žmonėms nekenkdamas planetai.