Žmonija mėgina įžiebti savo Saulę: pradedamas montuoti pavojingiausias reaktorius pasaulyje

„ITER“ reaktorius statomas „Cadarache“ komplekse, o jo šerdis, tai didžiulis magnetinis solenoidas, kuris jau paruoštas montavimui. Kiekvienas milimetras čia turi reikšmę, nes reikia sujungti daugybę tikslių elementų, nuo magnetinių ričių iki vakuuminių kamerų. 

Šis technologinis stebuklas pareikalaus nepriekaištingo tikslumo ir kantrybės, nes reaktoriaus viduje veiks dvi priešingybės, tai itin šaltos medžiagos ir plazma, įkaitusi iki šimto penkiasdešimties milijonų laipsnių.

Projekto svarba tokia didelė, kad jame dalyvauja galingiausios pasaulio valstybės. Prie jo dirba Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Japonija, Pietų Korėja ir Indija. Europos dalis sudaro beveik pusę viso biudžeto, o bendra kaina jau viršijo aštuoniasdešimt milijardų zlotų. Tai brangiausias mokslo eksperimentas istorijoje, lenkiantis net Tarptautinę kosminę stotį.

Inžinerijos pasiekimas, reikalaujantis tobulumo

Kuriant tokį įrenginį, net menkiausia klaida gali turėti milžiniškų pasekmių. Vakuuminė kamera sudaryta iš devynių sektorių, kuriuos gamina kompanija „Westinghouse Electric“. Jos užduotis, tai sujungti šiuos milžiniškus elementus į vieną sistemą, galinčią sulaikyti plazmą. 

Kūrėjai susiduria su ekstremaliomis sąlygomis, kurių nepatiria jokia kita technologija, tai temperatūros svyruoja nuo artimų absoliučiam nuliui iki karščio, viršijančio net Saulės branduolio lygį. Šiame etape kiekvienas sprendimas yra kritinis. Mažiausia paklaida gali sutrikdyti visą procesą. Tačiau sėkmės atveju „ITER“ gali tapti naujo technologinio amžiaus simboliu, įrodysiančiu, kad žmonija pajėgi valdyti žvaigždžių energiją.

Ilgas kelias į energijos revoliuciją

Pagal naujausius planus pirmieji bandymai su vandenilio ir deuterio plazma turėtų prasidėti tik po keliolikos metų. Visiškas magnetinės sistemos pajėgumas numatomas apie 2036 metus, o tikrieji eksperimentai su deuteriu ir triciu apie 2039-uosius. Tai ilgas ir sudėtingas kelias, kupinas rizikos, bet ir neįkainojamos vilties.

Jeigu mokslininkams pavyks suvaldyti šį procesą, žmonija galės naudoti beveik neišsenkantį švarios energijos šaltinį be anglies dioksido emisijų ar radioaktyvių atliekų. „ITER“ nesieks gaminti elektros energijos tiesiogiai, jo misija yra įrodyti, kad valdoma branduolių sintezė įmanoma. Tolesnis projektas, vadinamas „DEMO“, bus pirmasis žingsnis į komercinį tokios energijos naudojimą.

Šiandien „Cadarache“ montuojamas reaktoriaus branduolys yra simbolinis žmonijos žingsnis į nežinomybę. Jeigu eksperimentas pavyks, tai atvers duris į švarios energijos erą. Tačiau nesėkmė primintų, kad pažanga visada turi kainą, o kelias į žvaigždžių energiją dar tik prasideda.