JAV prezidentas turi aiškią žinutę „Apple“ vadovams: telefonų gamyba turi perkelta į JAV, o ne Indiją

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino „Apple“ generalinį direktorių Timą Cooką perkelti „iPhone“ gamybą, skirtą Amerikos rinkai, iš Indijos į JAV, remdamasis anksčiau duotu pažadu investuoti 500 mlrd. JAV dolerių į šalies ekonomiką. 

Tačiau ekspertai perspėja, kad toks žingsnis galėtų gerokai išauginti telefonų kainas ir sukelti rimtų tiekimo grandinės trikdžių, rašo „Bloomberg“.

Per oficialų vizitą Katare, vykusį gegužės 15 dieną, D. Trumpas atskleidė spaudęs T. Cooką dėl „Apple“ veiklos Indijoje, ypač dėl ten plečiamos iPhone gamybos. JAV prezidentas teigė, kad įmonei laikas vėl sutelkti dėmesį į gamybą JAV, bent jau toms prekėms, kurios skirtos amerikiečiams. 

Jis priminė, kad dar 2019 metais kartu su T. Cooku lankėsi „Apple Mac Pro“ gamykloje Ostine, Teksase, ir kad bendrovė buvo pažadėjusi milžiniškas investicijas į JAV ekonomiką. Pasak D. Trumpo, T. Cookas sutiko didinti gamybos apimtis JAV, tačiau konkretūs terminai nebuvo įvardinti.

Gamyba Indijoje – pigesnė, bet ne visiems priimtina

Pastaraisiais metais „Apple“, per savo partnerius „Foxconn“, sparčiai augina gamybos apimtis Indijoje. Iki šiol ten buvo surenkami pagrindiniai pigesnių „iPhone“ išmaniųjų telefonų modeliai, tačiau šiemet planuota pradėti ir „Pro“ versijų gamybą.

Indija siūlo žymiai pigesnę darbo jėgą ir palankias sąlygas per vyriausybės PLI (angl. Production Linked Incentive) programą, todėl toks sprendimas atrodė ekonomiškai logiškas ir „Apple“, ir vartotojams.

Tačiau T. Cookas, susidūręs su spaudimu grįžti prie „Made in USA“ strategijos ir jau netrukus gali atsidurti keblioje situacijoje. Pasak „TechCrunch“, šiuo metu apie 10 proc. visos „iPhone“ gamybos jau vyksta Indijoje. Tuo tarpu Kinija tebėra pagrindinis „Apple“ tiekimo centras su daugiau nei 200 tiekėjų.

Gamybos grąžinimo kaina ir tiesiogine, ir perkeltine prasme

Ekspertai vieningai sutarė, kad perkelti gamybą į JAV reikštų žymiai didesnes išlaidas. Vien tik dėl darbo jėgos kainų skirtumo „iPhone“ gamybos savikaina galėtų išaugti net 25 proc. Tai tiesiogiai atsilieptų galutinei kainai, o pagrindinio modelio kaina galėtų šoktelėti nuo 799 iki 999 JAV dolerių.

Be to, JAV neturi tokios stiprios ir išvystytos elektronikos komponentų gamybos infrastruktūros kaip Azijos šalys. Gamybos perorientavimas reikštų tiekimo grandinių perbraižymą, didesnį priklausomybę nuo mažesnių vidaus tiekėjų ir galimai ilgesnį prekių pristatymo laiką. Visa tai ne tik rizikinga, bet ir ypač brangu.

Ši situacija yra vienas iš pavyzdžių, kaip politiniai pažadai ir rinkimų kampanijos motyvai gali susidurti su realiomis ekonominėmis pasekmėmis. D. Trumpas bando siųsti žinutę rinkėjams apie darbo vietų kūrimą JAV, tačiau technologijų sektoriaus niuansai ir pasaulinės tiekimo grandinės retai kada leidžia tokius pažadus įgyvendinti be skaudžių pasekmių kainų ar inovacijų tempų atžvilgiu.

Kol kas aišku viena – sprendimas dėl „iPhone“ gamybos vietos taps dar vienu iššūkiu „Apple“, kuri ieško balanso tarp politinių lūkesčių, verslo racionalumo ir klientų poreikių.