Neįtikėtina, kiek laiko lietuviai praleidžia išmaniuose telefonuose, ekspertai perspėja apie kylančius pavojus

Nejučiomis dienos laikas išslysta tarp žinučių, vaizdo įrašų ir socialinių tinklų. Kiek gi iš tikrųjų laiko praleidžiame prie šio įrenginio, o tai klausimas, kuris kelia vis didesnį susidomėjimą.

Pastaraisiais metais daug diskutuojama apie ekranų laiką, kiek mes iš tiesų naudojamės telefonais, ar tai turi poveikio mūsų sveikatai, santykiams, produktyvumui. Skaičiai, kuriuos skelbia įvairūs tarptautiniai tyrimai, atskleidžia stulbinančią realybę, išmanieji įrenginiai užima nemažą dalį mūsų gyvenimo. 

Ir net jei sąmoningai bandome riboti laiką prie telefono, technologijos mus vis tiek randa – pranešimais, priminimais, įpročiais. Lietuvoje šis klausimas vis dar menkai tyrinėtas. 

Tačiau atsižvelgiant į globalias tendencijas ir tai, kad mūsų šalis – tarp lyderių pagal mobiliojo interneto greitį ir duomenų suvartojimą, spėjama, kad vidutinė dienos trukmė, kurią lietuvis praleidžia prie telefono, yra labai artima pasauliniams vidurkiams. Tad pabandykime suskaičiuoti.

Pasauliniai ekranų laiko rodikliai

Remiantis naujausiais pasauliniais duomenimis, žmonės išmaniaisiais telefonais naudojasi apie 4,5–4,9 valandos per dieną. JAV šis rodiklis kai kuriais metais viršija net 5 valandų ribą. Tai ne tik susirašinėjimas ar skambučiai – didžioji laiko dalis skiriama socialiniams tinklams, vaizdo turiniui ir įvairioms programėlėms.

Azijos šalyse, ypač Pietų Korėjoje, Kinijoje ar Japonijoje, ekranų laikasdėl technologiškai pažengusios visuomenės ir kultūrinių ypatumų dažnai dar didesnis. Europoje vidurkiai šiek tiek žemesni, tačiau skirtumas – nedidelis. 

Didžioji dalis žmonių net nepastebi, kaip ekrano laikas susikaupia, po 5–10 minučių čia, po dar tiek – ten, ir štai jau kelių valandų dienos norma.

Ką rodo Lietuvos situacija?

Nors Lietuvoje trūksta išsamių, viešai skelbiamų apklausų apie tai, kiek laiko žmonės praleidžia prie išmaniųjų įrenginių, yra keletas rodiklių, leidžiančių susidaryti gana tikslų vaizdą. 

Pavyzdžiui, Lietuva jau keletą metų iš eilės patenka tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose naudojamas didžiausias kiekis mobiliųjų duomenų vienam vartotojui siekia apie 15 GB per mėnesį.

Tai reiškia, kad lietuviai aktyviai naršo internete, žiūri vaizdo įrašus, žaidžia žaidimus ir naudojasi įvairiomis programėlėmis. Taip pat svarbu tai, kad mobilusis internetas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje, o ryšio kokybė itin aukšta. Tai tik skatina dažną naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais.

Pagal šiuos rodiklius galima daryti prielaidą, kad vidutinis lietuvis prie telefono praleidžia ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jaunesni vartotojai, ypač paaugliai ir studentai, šį laiką greičiausiai viršija, o kiek mažiau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės.

Kas traukia prie išmaniojo telefono?

Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės Lietuvoje taip dažnai griebiasi telefono, yra labai panašios kaip ir visame pasaulyje. Visų pirma – socialiniai tinklai. „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“. Tai platformos, kuriose žmonės praleidžia daug laiko, stebėdami draugų įrašus, skrolindami naujienų srautą ar tiesiog ieškodami pramogų.

Kita didelė grupė – žiniasklaidos portalai ir naujienų skaitymas. Lietuviai aktyviai domisi šalies ir pasaulio naujienomis, sportu, politika. Neretai šie puslapiai atidaromi ne kartą per dieną. Trečioji priežastis – įvairios paslaugų programėlės, tokios kaip bankai, el. paštas, „Spotify“, „YouTube“, žemėlapiai, orų programos ir kita kasdienybė.

Ekranų laikas – grėsmė ar būtinybė?

Prieš porą dešimtmečių apie tokį gyvenimo būdą net nebuvo įsivaizduojama, šiandien išmanusis telefonas tapo centrine figūra mūsų gyvenime. 

Vis dėlto, ilgas ekranų laikas turi ir neigiamų padarinių - prastėja miego kokybė, mažėja dėmesio koncentracija, atsiranda priklausomybės požymių, o kartais net pablogėja santykiai su artimaisiais.

Psichologai vis dažniau akcentuoja būtinybę riboti ekranų naudojimą, ypač vaikams ir paaugliams. Siūloma skirti konkretų laiką dienoje atsijungimui, kurio metu telefonas būtų padedamas į šalį, o veikla persiorientuotų į fizinį ar kūrybinį pasaulį.

Nors tikslių skaičių apie lietuvių ekrano laiką vis dar trūksta, iš duomenų apie mobiliuosius duomenis, įrenginių naudojimą ir pasaulines tendencijas aišku, kad vidutinė trukmė siekia 4–5 valandas per dieną. 

Tai reiškia, kad išmanusis telefonas yra ne tik įrankis, bet ir viena didžiausių laiko investicijų kasdienybėje. Klausimas tik vienas, ar visada ta investicija atsiperka?