Automobilis įstrigo sniege? Šis triukas padeda išjudinti automobilį net be pagalbos iš šalies

Vienas dažniausių tokios žiemos siurprizų – situacija, kai automobilis įstringa sniege arba ant labai slidaus paviršiaus. Ir nesvarbu, ar tai naujas visureigis, ar kompaktiškas miesto automobilis, kai ratai netenka sukibimo, į pagalbą turi ateiti ne tik technika, bet ir kiti vairuotojai ar praeiviai.

Tokiose situacijose neretai nulemia ne jėga, o supratimas, kaip elgtis. Kartais pakanka vos kelių paprastų, bet tikslių veiksmų iš šalies, kad įstrigęs automobilis vėl įgytų pagreitį ir sėkmingai tęstų kelionę. Tačiau kyla klausimas, kaip tai padaryti teisingai, saugiai ir efektyviai, nepadarant dar daugiau žalos ar nesukeliant grėsmės aplinkiniams?

Šiame tekste pateikiami išsamūs ir praktiški patarimai, kurie padės suprasti, ką daryti, kai automobilis nebejuda, ir kaip padėti kitam vairuotojui neiššaukiant papildomų problemų.

Įvertinkite situaciją:

• Įsitikinkite, kad jūsų pagalba bus saugi tiek jums, tiek kitiems eismo dalyviams.
• Jei jūsų automobilis stovi netoliese, įjunkite avarinius signalus, kad kiti vairuotojai matytų nestandartinę situaciją kelyje.
• Išsiaiškinkite, kodėl automobilis buksuoja: ar jis „atsirėmė“ į sniego sankaupą, ar varomieji ratai slysta ant atskirų labai slidžių lopinėlių, o galbūt po ratais jau susiformavo slidžios duobutės.
• Patikrinkite, ar priešais ir už automobilio nėra paslėptų kliūčių – po sniegu, vandeniu ar purvu.

Vairuotojui nereikėtų beprasmiškai „gasuoti“

Dažna klaida – vairuotojas bando ištrūkti tiesiog vis stipriau spausdamas akceleratorių įjungęs pirmą arba atbulinę pavarą. Taip situacija tik blogėja: padangos dar labiau nupoliruoja ledą po ratais, o jei automobilis įstrigęs sniege, jis tik dar giliau įsikasa.

Automobilio supavimas

Jeigu prieš ratais nėra didelių sniego sangrūdų, vairuotojas (su pagalbininkų pagalba arba be jos) gali pasitelkti labai veiksmą būdą – automobilio supavimą.

Naudojantis švelniu akceleratoriaus spaudimu ir paeiliui perjungiant pavaras pirmyn–atgal esant minimaliai variklio apsūkų, siekiama, kad automobilis, išnaudodamas savo masės inerciją, atsidurtų ant paviršiaus, kur sukibimas geresnis. Taip galima „išsiūbuoti“ jį iš slidžių duobučių į tvirtesnį pagrindą.

Pašalinkite kliūtis

Kartais judėjimą į priekį ar atgal blokuoja visai nedidelis sniego „bortelis“ priešais ratus. Jei po sniegu kelias itin slidus, net ir maža sniego sankaupa tampa rimta kliūtimi.

Naudokite kastuvą, lentą ar net ratlankio gaubtą tam, kad nuvalytumėte sniegą maždaug metro atstumu prieš visus ratus. Taip automobilis galės truputį įsibėgėti švaria vėže ir dažnai sėkmingai tęsia judėjimą net ir gilesniame sniege.

Stūmimas

Jei šalia yra keli žmonės, galima pabandyti automobilį pastumti – derinant stumimą su vairuotojo supavimo veiksmais arba tiesiog stumiant pirmyn ar atgal. Labai svarbu suderinti veiksmus su vairuotoju: jis turėtų švelniai didinti apsukas būtent tuo momentu, kai jūs stumiate.

Būtina saugotis, kad rankos ar kojos nepatektų po ratais. Reikia turėti omenyje, kad ant labai slidaus paviršiaus buksuojant automobilį gali staiga sumėtyti į šoną. Todėl pasirūpinkite, kad niekas iš padedančiųjų nebūtų prispaustas automobilio kėbulo prie medžio, stulpo ar kitos kliūties.

Vilkimo lynas

Vilkimas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas būdas išlaisvinti automobilį iš sniego ar ledo gniaužtų, iš tiesų dažnai yra vienas sudėtingiausių metodų. Ypač tada, kai tempiantis automobilis neturi visų varomųjų ratų arba jo vairuotojui stinga tokios patirties. Galimos rizikos:

• trūkęs vilkimo lynas;
• sudegęs sankabos arba automatinės pavarų dėžės frikcionų komplektas tempiančiame automobilyje;
• apgadinti abiejų automobilių buferiai;
• situacija, kai galiausiai tenka gelbėti ir patį tempiantį automobilį.

Teisingą vilkimo techniką gerai išmano tik patyrę bekelės (off-road) mėgėjai. Jie naudoja tempiamo automobilio inerciją ir, svarbiausia, specialų elastingą lyną – vadinamąją dinaminę arba „šokliąją“ tempimo juostą.

Pagalba vairuotojui, kurio automobilis įklimpo ar buksuoja, yra ne tik žmogiškumo išraiška, bet ir saugumo klausimas, taip pat – vertinga patirtis pačiam „gelbėtojui“. Svarbiausia – veikti ramiai, suderintai ir atsargiai, pirmiausia gerai įvertinus situaciją. Tuomet net sudėtingiausias žiemiškas nuotykis dažniausiai baigiasi sėkmingai.