Avarinis nusileidimas ne visada reiškia pavojų: atskleidė, ką lėktuvų pilotai slepia iki paskutinės minutės

Paskelbė Danielius Mažeikis
Paskelbta

Avarinis nusileidimas ne visada reiškia pavojų: atskleidė, ką lėktuvų pilotai slepia iki paskutinės minutės

Skrydžio metu keleiviai retai pagalvoja, kiek daug sistemų dirba sinchroniškai, kad užtikrintų saugumą ore. Tačiau net ir moderniausi orlaiviai kartais patiria techninių nesklandumų. Nors tai gali kelti nerimą, pilotai yra išmokyti reaguoti į kiekvieną situaciją pagal tikslius protokolus. 

Dėl daugybės apsaugos sistemų dauguma tokių incidentų baigiasi ramiai, be jokių sužeidimų ar grėsmės keleiviams. Kiekvienas įspėjimas lėktuve įjungia visą grandinę saugumo veiksmų. 

Įgula iš karto atlieka patikrą, vadovaujasi specialiais sąrašais ir priima sprendimus pagal situaciją. Modernūs lėktuvai turi kelis atsarginius mechanizmus, todėl net rimtas sutrikimas dažniausiai netampa nelaime. Štai keturi dažniausiai pasitaikantys, tačiau pernelyg dramatizuojami lėktuvų gedimai, kurie dažniausiai baigiasi saugiai.

Slėgio ir oro kondicionavimo sutrikimai

Lėktuvų kabinos aukštai ore palaikomos dirbtinai spaudžiant orą iki patogaus lygio. Jei sistema sutrinka, įgula iš karto pradeda kontroliuotą leidimąsi į saugų aukštį. Tokie nusileidimai gali atrodyti įspūdingi, bet jie yra prevencinė priemonė, ne pavojus.

Keleiviai tokiu metu gali jausti ausų spengimą ar matyti deguonies kaukes, tačiau tai įprasta procedūra. Pilotai užsideda savo kaukes, praneša apie situaciją ir leidžiasi iki maždaug 3 kilometrų aukščio, kur oras yra kvėpuojamas.

Variklių gedimai, tai baisiausiai skambantis, bet retas reiškinys

Šiuolaikiniai lėktuvai gali saugiai skristi net ir su vienu varikliu. Tokie atvejai, nors ir rimtai vertinami, dažnai baigiasi įprastu nusileidimu. Pilotas išjungia sugedusį variklį, sumažina aukštį ir nukreipia lėktuvą į artimiausią oro uostą.

Dviejų variklių gedimai, kaip garsusis „Stebuklas Hadsono upėje“, pasitaiko itin retai. Net ir tada pilotų mokymai bei orlaivio konstrukcija leidžia išvengti tragedijos, o visi keleiviai išgyvena.

Hidraulikos, važiuoklės problemos ir kitos problemos

Orlaivių valdymo sistemos veikia per kelias nepriklausomas hidraulines ar elektrines grandis. Net jei viena jų nustoja veikti, kitos perima funkcijas. Tokiu atveju lėktuvas lieka visiškai valdomas, o įgula nusprendžia leistis lėčiau ar pasirinkti ilgesnį nusileidimo taką. Keleiviai gali pastebėti, kad skrydis užtruko ilgiau arba nusileidimas buvo staigesnis, tačiau visa tai atliekama sąmoningai, siekiant užtikrinti saugų nusileidimą.

Važiuoklė, tai lėktuvo ratai, kurie išlenda prieš nusileidimą. Kartais ji neišsiskleidžia laiku arba stringa dėl hidraulinės klaidos. Tokiu atveju pilotai turi kelis būdus ją nuleisti rankiniu būdu. Net jei to padaryti nepavyksta, lėktuvas gali saugiai nusileisti ant fiuzeliažo (orlaivio korpuso).

Keleiviai tokiais atvejais gali girdėti nurodymus pasiruošti galimam smūgiui, tačiau dažniausiai viskas baigiasi be sužeidimų. Atsarginės sistemos ir profesionalus įgulos pasirengimas leidžia kontroliuoti net sudėtingas situacijas.

Saugumo sistema, kuri veikia nepriekaištingai

Kiekvienas netikėtumas ore aktyvuoja dešimtis apsaugos mechanizmų, tai nuo automatinių signalų iki kruopščiai parengtų veiksmų planų. Dėl šios priežasties skrydžiai, kurie gali atrodyti pavojingi, paprastai baigiasi sėkmingai.

Staigus nusileidimas ar avarinis nusileidimas dažniausiai nereiškia nelaimės. Tai ženklas, kad lėktuvas, įgula ir visa saugos sistema veikia tiksliai taip, kaip turėtų, kad visi keleiviai saugiai pasiektų žemę.

Ar patiko šis įrašas?
 

Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas