Dėl šio įpročio degalų sunaudojate daugiau ir to nepastebite, štai kas iš tikrųjų brangina jūsų keliones

Yra vienas įprotis, kurį dauguma vairuotojų daro kone kasdien, dažnai visiškai to nesuvokdami. Šis veiksmas atrodo nekaltas, net patogus, tačiau realybėje jis gali didinti kuro sąnaudas net iki kelių papildomų litrų per šimtą kilometrų. Jei važinėjate mieste ar dažnai stovite spūstyse, šis įprotis tampa dar labiau žalingas jūsų piniginei.

Svarbiausia, kad tai – ne gedimas, ne blogas dyzelinas ir ne padangų slėgis. Tai – jūsų pačių pasirinktas vairavimo stilius, kuris pamažu ir tyliai ryja kurą. Ir daugelis net nepagalvoja, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl tenka dažniau užsukti į degalinę.

Tuščias variklio darbas – tylus kuro vagis

Dažniausiai pasitaikanti priežastis – įprotis palikti variklį veikiant, kai stovite vietoje. Tai vadinama tuščia eiga, ir ji ypač dažnai pasitaiko rudenį ar žiemą, kai vairuotojai nori sušildyti automobilį, paklausyti muzikos ar palaukti keleivio neišjungę variklio.

Atrodo, kad per tas kelias minutes nieko blogo neatsitiks. Tačiau net ir vienos minutės tuščias darbas sunaudoja vidutiniškai 10-20 mililitrų degalų. O jei tokios situacijos kartojasi kasdien po 10-15 minučių – per mėnesį tai gali sudaryti papildomą baką kuro.

Be to, jei variklis dirba šaltas, jo degalų sąnaudos yra net iki 50 proc. didesnės nei tada, kai jis įšilęs. Taigi šildymas vietoje, ypač žiemos rytą, reiškia ne tik greičiau tuštėjantį baką, bet ir didesnį variklio dėvėjimąsi.

Vairavimo stilius – ar jūs pagreitėjate švelniai?

Kitas svarbus faktorius – agresyvus vairavimas. Staigūs pagreitėjimai, greiti stabdymai, važiavimas dideliu greičiu ir dažni manevrai ne tik kelia pavojų kelyje, bet ir labai padidina degalų sąnaudas. Automobiliai efektyviausiai veikia, kai greitis ir variklio apsukos išlieka tolygūs.

Jeigu nuolat spaudžiate akceleratorių iki dugno, paskui staigiai stabdote, jūsų automobilis sunaudoja ženkliai daugiau kuro nei tas pats modelis, vairuojamas ramiai. Net ir važiavimas 120 kilometrų per valandą greičiu vietoje 90 gali padidinti sąnaudas iki 25 proc.

Tai ypač pastebima miesto sąlygomis, kur daug šviesoforų, posūkių ir perėjų. Kuo daugiau stabdote ir įsibėgėjate, tuo mažiau ekonomiškai važiuojate – net jei maršrutas trumpas.

Klimato kontrolė – patogumas, kainuojantis papildomai

Dar vienas aspektas – kondicionieriaus ar šildytuvo naudojimas. Daugelis vairuotojų palieka klimato kontrolę įjungtą visą laiką, net kai to visiškai nereikia. Nors tai atrodo komforto klausimas, tokia sistema naudoja papildomą energiją, o energiją gamina variklis, kuris veikia naudodamas kurą.

Ypač didelis skirtumas juntamas senesniuose automobiliuose, kurių klimato kontrolė nėra tokia efektyvi. Įjungtas oro kondicionierius gali padidinti kuro sąnaudas iki 1 litro šimtui kilometrų – tai nėra mažai, ypač jei važiuojate daug.

Padangų slėgis – tylus kaltininkas

Dar viena detalė, kurią dažnas pamiršta – padangų slėgis. Jei važiuojate su šiek tiek minkštesnėmis padangomis, degalų sąnaudos didėja. Automobilis turi įveikti didesnį pasipriešinimą, todėl varikliui reikia daugiau galios – vadinasi, ir daugiau kuro.

Tad net jei viskas atrodo gerai, pakanka poros dešimtųjų bar mažiau slėgio ir per kelis mėnesius sunaudosite papildomai keliasdešimt eurų vertės degalų. O tai – tik dėl kelių minučių, kurių nepraleidote prie padangų patikros stotelės.

Ką galima padaryti jau šiandien?

Jeigu pastebite, kad kuro sąnaudos didėja, pirmiausia įvertinkite savo įpročius. Ar išjungiate variklį, kai stovite ilgiau nei minutę? Ar spaudžiate greičio pedalą kaip lenktynių trasoje? Ar per dažnai naudojate kondicionierių be būtinybės?

Daugeliu atvejų degalų sunaudojimas priklauso ne nuo automobilio, o nuo jūsų elgesio kelyje. Ir tai – gera žinia. Nes keisti įpročius daug lengviau nei keisti automobilį. O sutaupyti galima ženkliai – tiek pinigų, tiek nervų.