Prisijunkite
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie elektrines transporto priemones, tačiau retas vairuotojas bent teoriškai įsivaizduoja elektromobilį, kuris nuvažiuoja daugiau nei 800 kilometrų ir „pasikrauna“ per penkias minutes. Nejungiant į rozetę. Neieškant greitojo krovimo stotelės. Toks automobilis jau prieinamas Europoje. Jo vardas – Hyundai NEXO, o jo variklis – ne baterija, o vandenilis.
Šis modelis – vienas iš vos kelių pasaulyje gaminamų vandenilio kuro elementų automobilių. Ir po beveik tūkstančio kilometrų kelionės Pietų Korėjoje tapo akivaizdu: ši technologija gali pakeisti ne tik automobilių pasaulį, bet ir mūsų požiūrį į tai, kas yra „elektrinis automobilis“.
NEXO veikimo principas genialiai paprastas. Vandenilio kuro elementai paverčia suspaustą vandenilį elektra, kuri įkrauna 2,64 kWh bateriją. Iš jos energiją ima priekyje sumontuotas 204 AG variklis, generuojantis 350 Nm sukimo momentą. Skamba kaip sudėtinga sistema? Už vairo viskas paprasta – automobilis važiuoja taip pat tyliai ir sklandžiai kaip įprastas elektromobilis, tik čia nėra būtinybės jungti kabelių.
Trys talpos talpina 162,6 litro suspausto vandenilio – iš viso 6,69 kg. Tai leidžia nuvažiuoti iki 826 kilometrų be papildymo. Dar įspūdingiau: papildymas trunka vos penkias minutes, panašiai kaip pilant benziną.
Nors NEXO atrodo futuristiškai, iš esmės jis yra praktiskas šeimyninis krosoveris. 475 cm ilgio, 186,5 cm pločio, 164 cm aukščio ir 279 cm ratų bazės kėbulas užtikrina erdvų saloną, o didžiulis bagažinės tūris leidžia be problemų krautis ilgam keliui.
Sėdęs prie vairo greitai pamiršti, kad valdai technologinę retenybę. NEXO įsibėgėja sklandžiai ir užtikrintai – 0–100 km/val. pasiekiama per 7,8 sekundės, o maksimalus greitis siekia 179 km/val. Taip, yra elektromobilių, kurie tą padaro dvigubai greičiau, bet realiame gyvenime to nereikia – NEXO dinamika visiškai pakankama, o komfortas – geresnis nei daugelio tradicinių elektrinių modelių.
Važiuojant kalvomis ir greitkeliais, suvartojimas svyravo nuo 0,7 iki 1 kg vandenilio 100 kilometrų. Skaičiavimai paprasti: tai leidžia nesunkiai viršyti 700 km ribą, o palankiomis sąlygomis – ir visus 800 km.
Interjeras – dar vienas stiprus modelio argumentas. Dvi belaidžio įkrovimo vietos telefonams, itin patogus valdymo pultas, kuriame vienu mygtuku galima keisti fizinių valdiklių funkciją, moderni multimedija ir pažangios kameros, kurios rodo vaizdą posūkių ekranuose – smulkmenos, bet kasdienybėje jos kuria komforto jausmą.
Vandenilio kuro elementų automobilių rinkoje realiai konkuruoja tik dvi kompanijos: Hyundai ir Toyota. Jos jau daugelį metų investuoja į šią technologiją, tikėdamos jos ateitimi. Ir nors Europoje vandenilio infrastruktūra dar kūdikio stadijoje, tokie automobiliai kaip NEXO rodo, kur gali judėti pramonė, kai baterijų technologijos pasiekia savo fizines ribas.
Pietų Korėjoje – šalyje, kurioje NEXO buvo testuojamas – infrastruktūra yra pavydėtina. Ten veikia beveik 200 vandenilio degalinių, o šalyje nuo autobusų iki planuojamų traukinių jau naudojamos vandenilio sistemos. Nors dauguma Korėjos vandenilio šiuo metu dar „pilkas“ (iš gamtinių dujų), iki 2040 m. tikimasi pereiti prie 100 proc. „žalio“ vandenilio.
Lietuvoje situacija dar tik su perspektyva į ateitį – planuojamos keliolika degalinių, šalis turi savo vandenilio strategiją ir artimiausiais metais jų turėtų atsirasti. Tai svarbu, nes tokio automobilio nauda tiesiogiai priklauso nuo galimybės greitai papildyti kuro bakus. O kolkas artimiausia vandenilio stotelė yra Latvijoje, Rygoje.
NEXO praktiškai neturi kompromisų kaip automobilis – išskyrus vieną. Bandomoji versija turėjo skaitmeninius šoninius veidrodėlius. Teoriškai jie sumažina pasipriešinimą orui iki 8 proc., bet praktiškai apsiblausia, reikalauja priprasti, o naktį sukuria šviesos aureoles. Laimei, tokia įranga nėra privaloma, tad pirkėjas gali rinktis įprastus veidrodėlius.
Didžiausias vandenilio iššūkis slypi ne pačiame automobilyje, o technologijoje. „Žalias“ vandenilis brangus ir reikalauja daug elektros gamybai, o „pilkas“ vandenilis – iškastinis ir toli gražu ne neutralus klimatui. Be to, vandenilis sunkiai transportuojamas ir ilgai saugomas, nes jo tankis itin mažas.
Dėl šių priežasčių dauguma gamintojų mato didesnę vandenilio ateitį krovininiame, jūrų ir oro transporte, o ne lengvuosiuose automobiliuose. Tačiau istorija ne kartą parodė, kad šiandienos ekspertų skepsis rytoj gali virsti klausimu: „Kodėl to nesupratome anksčiau?“ Jei technologija šoktels į priekį, Hyundai jau turės šuolio startą.
NEXO elektromobilių debiutas Europoje – puiki proga įsivaizduoti alternatyvią elektromobilizacijos kryptį. Šalyje, kur atstumai didesni, o infrastruktūra dar formuojasi, vandenilinis automobilis, kurį galima užpildyti per kelias minutes, gali tapti netikėtu, bet logišku sprendimu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.