Degalų kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje, tačiau ekspertai skambina pavojaus varpais – prarasta milijonai litrų ir dar daugiau pinigų

Palyginti su ES šalių vidurkiais, mūsų šalyje benzino vidutinė kaina mažesnė 12 proc., dyzelino – 1 procentu. Praėjusią savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 75,6 USD/bbl – išliko tokia pat kaip ir ankstesnę savaitę, o per šios savaitės pirmąją pusę kaina sumažėjo 3 procentais.

Vasario 24-ąją mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,50 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,62 Eur/l. Šiuo metu Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra tokia pati, kokia buvo pernai liepos 1-ąją, o dyzelino kaina panaši į buvusią prieš metus: pernai vasario 26 d. dyzelinas kainavo vidutiniškai 1,62 Eur/l.

Kainų padidėjimas per savaitę nėra didelis, tačiau vasarį, palyginti su sausiu, 0,01 Eur/l išaugo prekybinė marža, o gamintojo marža nepakito. Vidutinės mėnesio kainos sausį ir vasarį taip pat yra vienodos: 1,49 Eur/l – benzino ir 1,61 Eur/l – dyzelino. Naftos kainos dalis galutinėje kainoje vasario mėnesį sumažėjo 0,01 Eur/l.

Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos per praėjusią savaitę, vasario 24 d. palyginti su vasario 17 d., sumažėjo atitinkamai 0,6 proc. ir 0,1 proc., Lietuvoje ir Vokietijoje jos padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 0,1 proc., o Lenkijoje vidutinė kaina nepakito.

Lenkijoje benzino vidutinė kaina dabar siekia 1,49 Eur/l, o Estijoje ir Latvijoje vidutinė benzino kaina yra 1,64 Eur/l. Mažesnės nei Lietuvoje benzino vidutinės kainos šiuo metu yra šešiose ES šalyse.

Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje (1,84–2,02 Eur/l), mažiausios – Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje (1,28–1,43 Eur/l).

Per metus (12 mėn.) benzino kainos benzino kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,6–2,8 proc., išskyrus Lietuvą, kur kaina padidėjo 0,7 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas išlieka pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas dabar Estijoje 0,07 Eur/l pigesnis nei pas mus.

Dyzelino vidutinės kainos per savaitę sumažėjo Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje 0,1–0,5 proc., padidėjo Lietuvoje ir Vokietijoje po 0,1 procento.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina siekia 1,52 Eur/l, arba 10 ct/l mažesnė nei Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 1,55 Eur/l ir 1,61 Eur/l.

Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Suomijoje ir Airijoje (1,79–1,88 Eur/l), mažiausios – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje (1,21–1,44 Eur/l).

Didesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra dešimtyje ES šalių. Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,4–3,9 procentais. Didmeninė benzino kaina per vasario mėn. (sausio 31 d. palyginti su vasario 26 d.) sumažėjo 0,03 Eur/l, o didmeninė dyzelino kaina nepakito.

Per sausio mėnesį didmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,13 Eur/l. Primename, kad per gruodžio mėnesį didmeninė benzino kaina didėjo 0,03 Eur/l, o didmeninė dyzelino kaina didėjo 0,01 Eur/l.

Vidutinė praėjusios savaitės (vasario 17–23 d.) Brent naftos kaina siekė 75,6 USD/bbl ir tai tokia pati kaina kaip ir ankstesnę savaitę. Tačiau per šios savaitės pirmąją pusę (vasario 23 d. palyginti su vasario 26 d.) „Brent“ rūšies naftos kaina sumažėjo nuo 74,8 USD/bbl iki 72,5 USD/bbl, arba 3,1 procento.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 82,8 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu naftos kainų vidurkis buvo 82,3 Eur/MWh.

2025 m. sausio–vasario mėn. žaliavinė nafta į Lietuvą importuojama iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Alžyro ir Jungtinės Karalystės, o naftos produktai – iš Suomijos ir Lenkijos.

Po padidinto akcizo mokesčio degalams – milijonai prarastų litrų

Nuo šių metų sausio pradžios Lietuvoje padidėję akcizai lėmė ne tik didmeninių degalų kainų augimą, bet ir didesnes mažmenines kainas degalinėse. Sektorius jau fiksuoja šio sprendimo pasekmes.

„Pirminis efektas, nulemtas LR Vyriausybės sprendimo didinti akcizo mokesčius degalams, išties neramina. Skaičiuodami sausio mėnesio rezultatus, stebime, kad dyzelino pardavimai degalinėse, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smuko 16,6 proc.

Šis procentinis pokytis reiškia 20 mln. litrų sumažėjusią apyvartą per sausį ir galimą 200 mln. litrų nuostolį per 2025 metus. Šie milijonai litrų taip pat reiškia ir bent 200 tūkst. sustojimų juos užsipilti“, – dalinasi Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.

Asociacijos atstovas pabrėžia, kad šie pasikeitimai neigiamai atsiliepia ir valstybės biudžetui, nes reikšmingą dalį Lietuvos BVP sudarantis transporto sektorius, iki naujų metų degalus įsigydavęs Lietuvoje, pradėjo juos pirkti užsienio valstybėse, kur akcizai yra mažesni, pavyzdžiui, Lenkijoje ir jau net Švedijoje.

„Vertinant visą Lietuvos degalų rinką (didmeninę ir mažmeninę prekybą kartu), valstybė per sausio mėnesį surinko apie 10 mln. eurų mažiau akcizo, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Degalų apmokestinimo politikos formuotojai neįvertino, kad vežėjai persiorientuos ir pildys ne Lietuvos, o kitų šalių biudžetus.

Tačiau nepaisant 50 mln. litrų sumažėjusios degalų apyvartos Lietuvoje vien per sausio mėnesį (-26,7% lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) Lietuvos keliai toliau eksploatuojami, ir tarša niekur nedingo – sumažėjo tik Lietuvoje parduodamų degalų kiekiai, už kuriuos verslas mokėtų akcizus į Lietuvos biudžetą,“ – sako E. Cicėnas.

Asociacijos vadovo teigimu taip pat vyrauja nerimas, kad užsienio investuotojai potencialiai gali prarasti susidomėjimą Lietuva, kaip patrauklia šalimi nukreipti investicijas ir tai dar padidins neigiamo efekto svorį, lėtėjanti verslo plėtra, darytų žalą darbuotojų užimtumui bei darbo jėgos poreikiui.