Europos Sąjungos draudimus vadina absurdu: Europoje didėja įtampa dėl vidaus degimo variklių draudimo

Italijos politikai ragina iš naujo įvertinti Europos Sąjungos sprendimą nuo 2035 metų uždrausti vidaus degimo variklių automobilių pardavimus. Pasak jų, tai reikėtų padaryti gerokai anksčiau nei dabar planuota.

„Draudimas turi būti keičiamas“, – pareiškė Italijos energetikos ministras Gilberto Pichetto Fratinas šeštadienį verslo forume TEHA, vykusiame prie Komo ežero. Anot jo, Europos Sąjungos sprendimas yra „absurdiškas“, nulemtas „ideologinio matymo“ ir per didelio valstybės kišimosi į rinką.

Ministras pažymėjo, kad dabar reikia prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos realijų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europos automobilių pramonė išgyvena sulėtėjimą. 

Pramonės ministras Adolfo Urso tvirtina, jog ES numatytas tarpinis vertinimas dėl naujų taisyklių laikymosi, kuris dabar suplanuotas tik 2026 metais, turėtų būti atliekamas jau kitų metų pradžioje. 

„Situacija neapibrėžta, o tai kenkia net ir Vokietijos automobilių sektoriui. Reikia aiškumo – kad neprarastume Europos pramonės“, – sakė jis.

ES taisyklėse numatyta, kad nuo 2035-ųjų visi naujai parduodami automobiliai turės būti su nuline anglies dvideginio emisija, kitaip tariant, vidaus degimo varikliai, varomi iškastiniu kuru, bus uždrausti.

Tačiau Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama dešiniųjų vyriausybė ragina Europos Komisiją leisti šalims narėms pačioms spręsti, kokias technologijas naudoti siekiant dekarbonizacijos tikslų, ir pasisako už laipsniškesnį atsisakymą degimo variklių.

Italijos pareigūnai tvirtina nesantys prieš elektromobilių vystymą, tačiau pabrėžia, kad jie turėtų būti tik viena iš kelių automobilių varomosios sistemos krypčių.

Valdančiosios koalicijos partija „Lyga“, vadovaujama vicepremjero Matteo Salvinio, penktadienį paskelbė apie planus pasiūlyti įstatymą, kuriuo būtų įpareigota Meloni vyriausybė atšaukti draudimą.

Elektrinių automobilių rinka Europoje šiuo metu vėsta, tačiau gamintojai vis tiek priversti smarkiai investuoti į elektrifikaciją, nes konkurencija su pigesniais Kinijos modeliais didėja. Tuo metu rinka, pasak kai kurių vadovų, traukiasi.

„Volkswagen“ grupės generalinis direktorius Oliveris Blume vokiečių spaudai sakė, kad rinka mažėja, o konkurencija auga. 

„Pyragas sumažėjo, o prie stalo atsirado daugiau svečių“, – pareiškė jis. Jis taip pat pridūrė, kad Europoje parduodama vis mažiau automobilių, o Azijos gamintojai vis agresyviau veržiasi į rinką.

„Volkswagen“ rugsėjo 2-ąją pranešė, kad svarsto pirmą kartą savo 87 metų istorijoje uždaryti gamyklas Vokietijoje bei panaikinti darbuotojų garantijas. Tokiu būdu būtų įgyvendinamas ambicingas 10 milijardų eurų taupymo planas.

Tuo metu „Stellantis“, kuri valdo tokias italų automobilių markes kaip „Fiat“, „Alfa Romeo“ ir „Maserati“, taip pat susiduria su mažėjančiais pardavimais Italijoje ir planuoja mažinti darbo vietų skaičių.

„Renault“ vadovas Luca de Meo sekmadienį paskelbtame interviu įspėjo, kad Europos automobilių gamintojams gali tekti sumokėti iki 15 milijardų eurų baudų, jei jie nesugebės įvykdyti ambicingų klimato tikslų, ypač esant lėtėjančiam elektromobilių pardavimui.