Galėsime pamiršti apie pigius elektromobilius iš Kinijos? Jų kainos gali išaugti, sužinokite, kodėl

Kaip skelbia Kinijos prekybos ministerija, derybos turėtų prasidėti jau artimiausiu metu. Ši idėja pasirodė po to, kai 2024 metų spalį ES padidino muito mokesčius Kinijoje gaminamiems elektriniams automobiliams. 

Pavyzdžiui, BYD automobiliams buvo taikomas papildomas 17 proc. tarifas, o SAIC – net 35,3 proc., kuris pridedamas prie standartinių muito mokesčių. Jei būtų susitarta dėl minimalių kainų - šie tarifai galėtų būti panaikinti.

Kodėl tai svarbu?

Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA jau išreiškė susirūpinimą, kad muitai pažeidžia pasaulinės prekybos principus ir kenkia tiekimo grandinėms bei ekonomikos augimui. Statistikos duomenimis, vos per pirmuosius du 2025 metų mėnesius iš Kinijos į ES buvo importuota daugiau nei 50 tūkst. elektromobilių. 

Tuo metu hibridiniai modeliai, kuriems taikomi tarifai dar netaikomi, išgyveno tikrą bumą – jų importas išaugo net 892 proc., siekdamas 25 900 vienetų. 2023 metais tokie prekių ženklai kaip BYD sudarė apie 8 proc. visų baterijomis varomų elektromobilių rinkos ES. 

Tačiau šis augimas sulėtėjo įsigaliojus tarifams. Tuo pat metu Europa į Kiniją eksportavo vos 11 499 elektromobilius ir kol kas nematyti ženklų, kad šis skaičius reikšmingai didėtų.

Gamyba Europoje - galimybė išvengti muitų

Kai kurios Kinijos bendrovės jau planuoja gamybą ES teritorijoje, o tai padėtų išvengti papildomų muitų. Viena jų – BYD. Kinijos automobilių milžinė šiemet ketinanti pradėti gamyklos statybas Vengrijoje. 

Jei būtų įvestos minimalios kainos - tai galėtų išlyginti konkurencines sąlygas ir užkirsti kelią pigesnių kinų elektromobilių dominavimui rinkoje. Vis dėlto, tokios kainų grindys kelia nerimą – jos gali reikšti, kad elektromobiliai taps mažiau prieinami pirkėjams, o tai gali pristabdyti perėjimą prie ekologiškesnių transporto priemonių. 

Europos gamintojai, įskaitant „Volkswagen“ ir „Stellantis“, jau dabar sunkiai konkuruoja su pigesniais kinų modeliais. Ypač jautriai į tai reaguoja Vokietijos gamintojai – jie baiminasi, kad Kinija gali atsakyti savais tarifais brangesniems europietiškiems modeliams.

Aplinkosaugos ir pramonės interesų pusiausvyra

Transporto sektorius Europoje sudaro apie ketvirtadalį visų CO2 emisijų, iš kurių didžioji dalis tenka kelių transportui. Tad brangstant kiniškiems elektromobiliams, ES gali būti sunkiau pasiekti tvaraus transporto tikslus – benzininių automobilių gali tekti atsisakyti lėčiau.

Kita vertus, jei kinų bendrovės gamins automobilius Europoje, sumažės tarša, kurią sukelia transportavimas. Tačiau galutinis poveikis aplinkai priklausys ir nuo to, kokia energija bus naudojama pačiose gamyklose.

ES taip pat siekia apsaugoti savo augančią žaliųjų technologijų industriją nuo pigesnių importuojamų alternatyvų iš Kinijos. Tai gali paskatinti naujoves regione, tačiau kartu kelia riziką paaštrinti prekybinius santykius.