Suklusti turėtų kiekvienas šalies vairuotojas: skelbiama apie kritinės svarbos pokyčius, tai privalu žinoti

Pagal šį sprendimą momentinio ir vidutinio greičio matavimo įranga nuo šiol bus naudojama ten, kur situacija keliuose išties kelia rūpestį – pavojingose zonose, kur dažniausiai įvyksta eismo įvykiai arba fiksuojamas intensyvus transporto judėjimas.

Įsigaliojus šiai metodikai, keliai bus vertinami pagal aiškius kriterijus, o matuoklių vietos galės būti koreguojamos, o kai kuriose atkarpose jos trumpinamos, skaidomos arba visiškai perkeliamos į kitas, problemines zonas. 

Taip tikimasi ne tik pagerinti eismo saugumą, bet ir geriau išnaudoti turimą valstybės techniką. Ministras E. Sabutis pabrėžia, kad tikslas nėra didinti matuoklių skaičių keliuose. Priešingai – akcentuojama veiklos kokybė, ne kiekybė. 

„Nepridėsime daugiau matuoklių, bet padarysime taip, kad kiekvienas jų dirbtų ten, kur realiai gali sumažinti nelaimių skaičių“, – teigia jis.

Aiškesnė sistema, pagrįsta duomenimis

Naujojoje tvarkoje aiškiai apibrėžta, kad greičio matuoklių vietos bus parenkamos pagal objektyvius duomenis. Atsižvelgiama į įskaitinių įvykių skaičių, žuvusiųjų ir sužeistųjų statistiką, taip pat transporto intensyvumą ir konkrečioms zonoms taikomus greičio apribojimus.

Svarbu tai, kad kelių ruožai bus tiriami detaliai. Jei paaiškės, kad incidentai vyksta tik tam tikroje atkarpoje, greičio matavimo zona bus susiaurinta. Jei ruožas kerta skirtingo intensyvumo zonas – pavyzdžiui, sankryžas ar gyvenvietes, jis bus skaidomas, o matuokliai sukoncentruoti ten, kur didžiausia rizika.

Tokiu būdu iš vietų, kuriose padėtis pagerėjo, matuokliai galės būti perkelti ten, kur eismo situacija prastėja. Tai padės operatyviau reaguoti į realų pavojų keliuose.

Dėmesys socialiai jautrioms zonoms

Momentinio greičio matuokliai pirmiausia bus įrengiami pavojingiausiose vietose, vadinamosiose „juodosiose dėmėse“. Tai ruožai, kur per dvejus metus bent 250 metrų ilgyje įvyko ne mažiau kaip du įskaitiniai įvykiai.

Be to, prioritetas bus teikiamas keliams, einantiems per gyvenvietes ir arti mokyklų, žaidimo aikštelių, prekybos centrų. Kitaip tariant, vietoms, kur intensyvus pėsčiųjų srautas ar susiburia jautresnės gyventojų grupės.

„Via Lietuva“ duomenis analizuos nuolat, ir jau kitais metais pateiks konkrečius siūlymus, kuriose vietose reikalingi pokyčiai. Anot Martyno Gedaminsko, laikinai einančio įmonės vadovo pareigas, tai leis reaguoti į eismo situacijos pokyčius lanksčiai ir greitai.

Vidutinio greičio matuokliai

Kiek kitaip bus elgiamasi su vidutinio greičio matuokliais. Jie bus montuojami tose kelių atkarpose, kur per pastaruosius ketverius metus įvyko bent keturi eismo įvykiai, iš kurių mažiausiai du – dėl per didelio greičio.

Ir čia galios analogiška taisyklė. Jei incidentai fiksuojami tik vienoje ruožo dalyje, visa sistema bus trumpinama, o jos pradžia ir pabaiga žymima artimiausiose sankryžose.

„Tai nėra tik baudimo mechanizmas – tai būdas realiai mažinti eismo įvykių skaičių ir gelbėti gyvybes“, – pabrėžia Gedaminskas. 

Pasak jo, įvertinus visus duomenis, 2026 metais prasidės konkretūs ruožų pertvarkymo darbai, kurių pirkimus organizuos „Via Lietuva“.

Naujas požiūris į eismo saugumą

Nors kai kam naujoji tvarka gali pasirodyti kaip signalas apie griežtesnę kontrolę, iš tiesų tai – bandymas eismo saugumo problemas spręsti taikliai ir logiškai.

Analizė, duomenys ir skaidrumas keičia atsitiktinumą ir nuogąstavimus. Tai leidžia tikėtis, kad greičio matuokliai nebus tik baudų čekių aparatai, bet taps efektyvia saugumo priemone – įranga, padedančia išvengti skaudžių nelaimių keliuose.

Visa informacija apie veikiančių matuoklių vietas bus skelbiama viešai, o tai dar vienas žingsnis link didesnio pasitikėjimo eismo valdymo sistemomis. Ir, galbūt, dar viena priežastis atsakingiau elgtis kelyje.