Viena paprasta klaida ir automobilio variklius taps metalo laužu: atrodo nesvarbu, bet mechanikai sako kitaip

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad visos alyvos yra vienodos, iš tikrųjų dyzeliniams ir benzininiams varikliams jos stipriai skiriasi. Dyzeliniai varikliai veikia gerokai aukštesniu suspaudimo santykiu nei benzininiai, dėl to juose susidaro didesnės temperatūros ir spaudimas. 

Toks veikimo principas lemia didesnį mechaninį apkrovimą variklio dalims ir spartesnį suodžių susidarymą. Skirtingai nei benzininiuose varikliuose, dyzeliniuose degimo procesas vyksta savaime, o ne nuo kibirkšties, todėl alyva dyzeliams turi būti pasirengusi neutralizuoti didesnį teršalų kiekį.

Būtent dėl šių skirtumų alyva dyzeliniams varikliams turi turėti daugiau ploviklių ir dispersantų, kad galėtų išlaikyti suodžius pakibusius alyvoje ir apsaugoti variklio komponentus nuo užteršimo. Be to, dyzeline alyvoje paprastai yra didesnė šarminė atsarga, skirta neutralizuoti degimo metu susidarančius rūgščius junginius, kurie kitaip galėtų sukelti koroziją.

Alyvos klampumo svarba ir jo poveikis variklio veiklai

Klampumas, tai dar vienas svarbus rodiklis. Didesnį spaudimą patiriantiems dyzeliniams varikliams dažniausiai reikia klampesnės alyvos. Tokios alyvos kaip penki V keturiasdešimt ar dešimt V keturiasdešimt gali efektyviau suformuoti tepimo plėvelę. 

Tuo tarpu benzininiuose varikliuose, kuriuose svarbesnis degalų ekonomiškumas ir mažesnė trintis, vis dažniau naudojamos alyvos nulis V dvidešimt ar penki V trisdešimt.

Netinkamos alyvos naudojimas gali turėti ilgalaikių padarinių. Jei į dyzelinį variklį bus įpilta alyva, skirta benzininiam varikliui, ši nepajėgs apsaugoti nuo suodžių žalos. Per keletą tūkstančių kilometrų gali užsikimšti alyvos kanalai, paspartėti cilindrų dėvėjimasis, sugesti turbina ar vožtuvų mechanizmai. Tokios klaidos gali kainuoti labai brangiai.

Pavojai benzininiams varikliams naudojant dyzelinę alyvą

Naudojant dyzelinę alyvą benzininiame variklyje kyla kitos rūšies grėsmės. Joje esančios didelės sieros ir fosforo koncentracijos gali sugadinti katalizatorių. Ši detalė yra jautri cheminiams junginiams, o jos keitimas dažnai kainuoja kelis tūkstančius. 

Pirmieji ženklai gali pasirodyti jau po poros tūkstančių kilometrų, tai netolygus variklio darbas, užsivedimo sunkumai, sumažėjusi galia ir padidėjusios degalų sąnaudos.

Modernūs dyzeliniai varikliai su kietųjų dalelių filtrais yra dar jautresni. Netinkama alyva gali užkimšti šiuos filtrus jau po kelių šimtų kilometrų, o jų keitimas ar regeneracija kainuoja itin brangiai. Tai tampa ne tik finansiniu, bet ir ekologiniu iššūkiu.

Ar egzistuoja universali alyva visiems varikliams

Rinkoje galima rasti universalių alyvų su dviguba paskirtimi. Nors teoriškai jos tinka tiek dyzeliniams, tiek benzininiams varikliams, praktiškai tai tik kompromisas. Tokių alyvų naudojimas reiškia, kad nei vienas variklio tipas negaus optimalios apsaugos. Gamintojai dažniausiai jų nerekomenduoja, nes kiekvienas variklis reikalauja konkrečios formulės.

Svarbiausia taisyklė, visada vadovautis automobilio technine dokumentacija. Joje nurodytas tinkamiausias alyvos klampumas ir kokybės reikalavimai. Ši informacija dažnai pateikiama ir po variklio dangčiu arba ant alyvos įpylimo kamščio. Įdėmiai pasirinkus alyvą galima išvengti rimtų gedimų ir užtikrinti, kad variklis tarnautų ilgai bei efektyviai.