Pamirškite apie pigius automobilius: Europos Sąjunga ruošiasi suduoti lemiamą smūgį, mokėsime daugiau

Jų mažesnė kaina dažnai pasiekiama ne tik dėl pigesnės darbo jėgos, bet ir dėl mažiau tvarios bei aplinkai žalingesnės gamybos, kurioje naudojamas plienas ir aliuminis, išgautas anglimi kūrenamose krosnyse.

Ši situacija verčia Europos Sąjungą ieškoti naujų sprendimų, kad apsaugotų vietinę pramonę ir skatintų švaresnę gamybą visame pasaulyje. Todėl nuo 2026 metų planuojama įvesti vadinamąjį anglies dioksido pasienio korekcijos mechanizmą, tai naują „anglies mokestį“. Jis numato, kad importuotojai turės deklaruoti, kiek CO₂ buvo išskirta gaminant metalus, kurie patenka į Europos rinką.

Kaip veiks naujasis anglies mokestis?

Kiekvienas automobilis savo gamybos pradžioje jau turi vadinamąjį „anglies pėdsaką“. Pavyzdžiui, pagaminant vieną kilogramą aliuminio, naudojant anglį kaip energijos šaltinį, į atmosferą gali patekti net 16 kilogramų anglies dioksido. 

Būtent šį gamybos etapą ir siekiama kontroliuoti. Jei importuotojų medžiagų gamybos metu išskirtas CO₂ kiekis viršys nustatytas ribas, jie turės mokėti papildomą mokestį už emisijų perteklių.

Tokiu būdu Europos Komisija nori užtikrinti sąžiningą konkurenciją su vietiniais gamintojais, kurie jau dabar investuoja milžiniškas sumas į „žaliojo plieno“ ir tvaraus aliuminio gamybą. Šie procesai vykdomi naudojant vandenilį ar atsinaujinančius energijos šaltinius, o ne anglį, todėl jų poveikis aplinkai yra ženkliai mažesnis.

Galimas poveikis vairuotojams ir automobilių kainoms

Nors pagrindinis šio mokesčio tikslas yra mažinti taršą ir skatinti atsakingą gamybą, jo įtaka neapsiribos vien gamintojais. Ekspertai prognozuoja, kad mokesčio įvedimas paveiks ir vartotojus, nes automobilių kainos neišvengiamai augs. Automobiliui, kurio vertė siekia apie 25 tūkst. eurų, kaina gali padidėti keliais šimtais eurų.

Didžiausią poveikį šis sprendimas gali turėti pigesniems kiniškiems elektromobiliams. Jų konkurencinis pranašumas iki šiol buvo grindžiamas pigesniu, tačiau taršesniu plieno ir aliuminio gamybos procesu. Įsigaliojus naujam mokesčiui, ši kainų persvara gali gerokai sumažėti, o kai kuriems gamintojams gali tekti peržiūrėti savo strategiją.

Žaliasis tikslas ar ekonominė našta?

Europos Komisija pabrėžia, kad šis žingsnis būtinas siekiant tvarios pramonės ir mažesnės priklausomybės nuo taršių tiekėjų. Tuo pat metu pripažįstama, kad trumpuoju laikotarpiu tai gali reikšti didesnes gamybos ir vartojimo išlaidas. 

Dėl naujų taisyklių automobilių pramonė bus priversta sparčiau pereiti prie mažiau taršių technologijų, o vartotojams teks susidurti su didesnėmis kainomis. Vis dėlto šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu link žalesnės Europos ekonomikos. 

Ilgainiui jis gali paskatinti gamintojus visame pasaulyje pereiti prie švaresnių gamybos metodų, užtikrinant, kad kiekvienas naujas automobilis būtų ne tik modernesnis, bet ir draugiškesnis aplinkai.