Pasiruoškite padangų keitimo sezonui jau dabar: specialistai pasakė, kur dėti senas padangas

„Jeigu protektoriaus gylis atitinka reikalavimus, padangos nėra pažeistos ar paveiktos senėjimo – jos dar tinkamos naudoti. Tokiu atveju verta joms suteikti antrą gyvenimą. „Autogide“ vairuotojai kasdien ieško ir siūlo įsigyti naudotas padangas, todėl jos gali surasti naują šeimininką ir tarnauti dar ne vieną sezoną“, – sako T. Stasiulis.

Pasak jo, tai atitinka bendras rinkos tendencijas: per pastaruosius metus „Autogido“ skelbimų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. „Tai rodo, kad žmonės tampa sąmoningesni – ne tik ieško patogaus būdo atsikratyti nereikalingais daiktais, bet ir vis dažniau pasirenka galimybę jiems suteikti antrą gyvenimą. Svarbiausia, kad čia jie suranda pirkėjus“, – pabrėžia jis. 

T. Stasiulio teigimu, toks požiūris padeda spręsti dvi problemas vienu metu: mažina atliekų kiekį ir tuo pačiu suteikia vairuotojams galimybę sutaupyti. „Naudotos, bet dar geros padangos dažnai kainuoja kelis kartus pigiau nei naujos, tad tai tampa racionaliu pasirinkimu. O tuo pačiu – tai žingsnis į žiedinę ekonomiką, kai senas produktas tampa resursu, o ne našta aplinkai“, – aiškina jis.

Autoservisai: tarp pareigos ir papildomų kaštų

Autoservisai – viena svarbiausių grandžių tinkamai utilizuojant senas padangas. Teisės aktai juos įpareigoja priimti padangas iš vairuotojų, tačiau ši prievolė dažnai tampa rimta finansine našta.

„Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas skaičiuoja, kad vieno komplekto utilizavimas jo autoservisui atsieina apie 14 eurų. „Jeigu klientas padangas įsigijo kitur, o jas atveža palikti pas mus – turime utilizuoti savo sąskaita. Tai reiškia papildomus kaštus ir net galimas rizikas: padangos užima vietą, jas reikia sandėliuoti, na, o jei kas nors sugalvos pažaisti su ugnimi, kyla net gaisro pavojus“, – aiškina jis. A. Gailiušo teigimu, šios situacijos sprendimu galėtų būti didesnis lankstumas iš padangų importuotojų ir surinkimo organizacijų, kad net ir surinkus mažesnį kiekį padangų, jų reakcija būtų greita, o ne po kelių mėnesių.

Tuo tarpu „Autokameros“ komercijos atstovas Kęstutis Adlis sako, kad ir jų įmonė priima visas padangas, nepriklausomai nuo to, kur jos pirktos. „Mums utilizavimas kainuoja apie 130 eurų už toną be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tačiau turime aikšteles prie visų filialų, todėl sandėliavimas nėra problema. Net jei kažkas atveža papildomų padangų, mums tai lašas jūroje. Svarbiausia, kad jos neatsidurtų gamtoje – pakelėse, miškuose, kaimyno sklype“, – pabrėžia jis.

Nepaisant skirtingų mastelių ar finansinių sunkumų, tiek mažieji, tiek didieji autoservisai sutaria dėl vieno – padangų tvarkymas yra jų prievolė, kurią jie sąžiningai vykdo. Kaip pabrėžia šios srities atstovai, tai pilietiškumo klausimas: net jei kainuoja, padangos turi būti sutvarkytos taip, kad neterštų aplinkos ir nekeltų grėsmės visuomenei.

Atliekų perdirbėjai: padangos – ne atlieka, o žaliava

Atliekų tvarkymo įmonės UAB „Ekobazė“ direktorė Marina Curko-Notkuvienė pabrėžia, kad kone visos padangos yra tinkamos perdirbimui – tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkvežimių. Svarbiausia jas atiduoti į oficialias vietas.

„Padangas galima palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, priduoti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, atliekų perdirbimo įmonėms ar padangų pardavėjams. Labai svarbu pasirinkti atsakingą kelią, kad vėliau jos tikrai būtų tinkamai sutvarkytos“, – sako M. Curko-Notkuvienė.

Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka netinkamas padangų palikimas – jos vis dar randamos miškuose, pakelėse ar šalia konteinerių. Tokios padangos dažnai būna užterštos purvu, žeme, drėgme ar net degimo žymėmis, todėl jų paruošimas perdirbimui tampa daug brangesnis, o kartais ir visai neįmanomas. „Kiekviena tokia padanga tampa papildoma našta tiek finansine, tiek aplinkosaugine prasme“, – pabrėžia ji.

„Ekobazė“ kasmet perdirba apie 19 tūkst. tonų padangų, o pajėgumai siekia iki 30 tūkst. tonų per metus. Perdirbimo procese užtikrinamas 100 proc. panaudotų padangų sutvarkymas: išgaunama guma, tekstilė ir metalas. Iš gumos granulių gaminamos sporto ir vaikų aikštelių dangos, amortizuojantys paviršiai, šaligatvių plytelės, kelių dangų priedai, garso izoliacinės plokštės. „Tai aiškus žiedinės ekonomikos veikimo pavyzdys – senas produktas tampa žaliava naujam, mažinant išteklių naudojimą ir atliekų kiekį“, – sako įmonės vadovė.

Pasak M. Curko-Notkuvienės, visuomenės požiūris pamažu keičiasi. „Vis daugiau žmonių suvokia, kad padangų atidavimas – tai ne tik atliekų atsikratymas. Tai prisidėjimas prie naujų produktų kūrimo ir gamtos išsaugojimo. Ypač jaunimas domisi, kur palikti netinkamas padangas, klausia apie perdirbimo procesą. Žingsnis po žingsnio visuomenė tampa vis sąmoningesnė“, – teigia ji.

Visuomenės švietimas – kelias į realius pokyčius

Atliekų tvarkymo VšĮ „PATS LT“ direktorė Danguolė Butkienė sako, kad pagrindinė problema – žmonių nežinojimas, kur dėti senas padangas. „Praėjusį savaitgalį Kauno regione su bendruomene organizavome akciją „O kur tavo nenaudojamos padangos?“ – net 98 proc. atvykusiųjų nežinojo, kur teisingai palikti padangas. Tai parodė, jog visuomenės švietimas yra labai svarbus. Todėl leidžiame knygeles vaikams, rengiame edukacijas mokyklose ir darželiuose, plečiame informacijos sklaidą bendruomenėse. Kuo daugiau žmonės žinos, tuo mažiau padangų liks miškuose ar pakelėse“, – teigia ji.

Pasak D. Butkienės, reikia užtikrinti, kad kiekvienas vairuotojas ar net ūkininkai turėtų galimybę patogiai ir skaidriai palikti senas padangas tam skirtose vietose. „Tik taip jos taps žaliava naujiems produktams, o ne našta aplinkai“, – pabrėžia ji.

Šią mintį papildo Tautvydas Stasiulis: „Kai žmonės žino, ką daryti, atsiranda ir paprasta logika – jei padangos dar tinkamos, atitinka naudojimo reikalavimus, jos gali surasti naują šeimininką. O jei ne, jas būtina priduoti oficialiose surinkimo vietose. Tokiu būdu mes visi prisidedame prie žiedinės ekonomikos: mažiname atliekų kiekį, tausojame gamtos išteklius ir kartu užtikriname, kad senas produktas virstų žaliava naujam. Tai paprastas, bet labai svarbus žingsnis link tvaresnės ateities“, – pabrėžia jis.