Lenkija susižeria milijonus, o Lietuva lieka tuščiomis, kur dingsta mūsų dyzelino rinkos pinigai?

Naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvoje parduota 1,2 mlrd. litrų dyzelino (įskaičiavus ir žymėtą dyzeliną). Tai net 15 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dyzelino rinkos kritimas kone tris kartus viršijo Finansų ministerijos metų pradžioje prognozuotus 6 proc.

Didžiausią įtaką dyzelino pardavimų kritimui turėjo metų pradžioje pasikeitęs tarptautinių vežėjų sprendimas degalus pirkti ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Dėl šiemet 25 proc. padidintų akcizų, dyzelino kainų skirtumas tarp kaimyninių šalių pasiekė 8-10 ct/l ir paskatino vežėjus peržiūrėti degalų strategiją. 8 ct/l– tai šimtai tūkstančių eurų per metus vienai įmonei, kuri per metus gali sunaudoti milijonus litrų degalų.

„Svarbu suprasti, kad pervežimo įmonės siekia kuo labiau optimizuoti sąnaudas – net vieno cento skirtumas už litrą dyzelino turi didelę ekonominę įtaką ir verčia rinktis pigesnį tiekėją. Šiuo metu kainų atotrūkis tarp Lietuvos ir Lenkijos yra reikšmingas mūsų šalies nenaudai, todėl, jei situacija nesikeis, vežėjai į Lietuvos degalines negrįš“, – sako Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos LINAVA prezidentas Erlandas Mikėnas.

LINAVOS duomenimis, apie 90 proc. tarptautinių vežėjų degalus perka Lenkijos degalinėse. Tokia padėtis kaimyninei valstybei naudinga, nes šalies biudžetą papildo akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio įplaukos, o Lietuvoje lieka tik kelių nusidėvėjimas ir aplinkos tarša.

E. Mikėnas atkreipė dėmesį, kad tarptautiniai vežėjai gali lanksčiai koreguoti degalų strategiją, atsižvelgiant į kainas skirtingose šalyse. Tačiau Lietuvos vidaus rinkoje vežėjai tokio pasirinkimo neturi. Pavyzdžiui, degalai sudaro iki 40 proc. keleivių pervežimo sąnaudų, todėl degalų kainos brangimas didina kelionių savikainą ir verčia vežėjus ieškoti nepopuliarių sprendimų: branginti bilietus, mažinti maršrutų skaičių arba visiškai atsisakyti mažiau pelningų maršrutų.

LINAVOS prezidento teigimu, valdžios sprendimas nuo 2026 m. sustabdyti dyzelino akcizo didinimą – pozityvus signalas vidaus rinkos vežėjams, tačiau norint susigrąžinti tarptautinius vežėjus to nepakaks.  „Iš Lenkijos pusės nematome signalų didinti akcizą – tai reiškia, kad kitąmet situacija nesikeis ir kaimyninė šalis kainų atžvilgiu toliau bus patrauklesnė. Taigi, Lietuvai reiktų ieškoti papildomų sprendimų, kaip didinti savo degalų rinkos konkurencingumą“, – akcentavo E. Mikėnas.

Svarbu mažinti kainų atotrūkį

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pabrėžia, kad dyzelino akcizas Lietuvoje pastaraisiais metais augo rekordiškai. Jei nuo 2026 m. šio mokesčio didinimas nebūtų pristabdytas, per dvejus metus dyzelino akcizas pakiltų net 47,5 proc. – tokiu tempu Lietuvoje neaugo nė vienas kitas mokestis.

Dyzelino akcizai buvo didinami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Brangstantys degalai didina infliaciją, mažina vietinio verslo konkurencingumą ir skatina socialinę įtampą. Kritusi paklausa lemia mažesnes biudžeto pajamas: surenkama mažiau akcizo, PVM bei pelno mokesčių. Vien šiemet iš padidinto degalų akcizo valstybė planavo surinkti 200 mln. eurų papildomų pajamų. Visgi, esant dabartinėms tendencijoms, LIEPA skaičiavimais, realybė kitokia – valstybė gali tikėtis tik beveik dvigubai mažesnė sumos nei planavo (apie 110 mln. eurų).

„Akivaizdu, kad Lietuva negaus beveik 100 mln. eurų biudžeto įplaukų, o laimės Lenkijos ekonomika. Naujosios Vyriausybės sprendimą sustabdyti akcizų didinimą nuo 2026 metų sveikintinas, bet nepakankamas – reikalingas toks akcizo lygis, kuris būtų artimas taikomam Lenkijoje. Tai padėtų sumažinti degalų kainų skirtumą abiejose šalyse, sudarytų sąlygas tarptautiniams vežėjams vėl grįžti į Lietuvos degalines ir didintų mūsų šalies biudžeto pajamas“, – sakė K. Čeredničenkaitė.