Prisijunkite
Nors įprastai galvojame apie variklio, akumuliatoriaus ar stabdžių problemas, rudenį ir žiemą tyliai kenčia dar viena itin svarbi automobilio dalis – komforto modulis. Tai nedidelė, akiai nematoma elektroninė dėžutė, kuri iš tikrųjų valdo didžiąją dalį funkcijų, be kurių šiuolaikinis automobilis prarastų patogumą ir dalį savo „protingumo“. Langų pakėlimas, centrinis užraktas, veidrodėlių valdymas, salono apšvietimas, signalizacija, ryšiai su multimedija – visa tai, ką atliekame automatiškai, priklauso nuo vieno nedidelio kompiuterio. Ir būtent jis šaltuoju sezonu patiria didžiausią smūgį.
Komforto modulis – tai automobilio elektronikos „koordinatorius“, valdantis visas patogumui skirtas funkcijas. Gamintojai jį vadina įvairiai – BSI, UCH, JBE – tačiau paskirtis išlieka ta pati. Šis modulis surenka signalus iš jungiklių, jutiklių, nuotolinio rakto, interpretuoja juos ir perduoda komandas langų varikliukams, durų užraktams, veidrodėlių valdikliams, lietaus jutikliui, salono apšvietimui bei apsaugos sistemai.
Šiuolaikiniuose automobiliuose komforto modulis dirba kartu su kitais valdikliais per duomenų magistrales, tokias kaip CAN. Tai leidžia jam veikti tarsi centrinio kompiuterio daliai: užlockinus automobilį jis gali uždaryti langus, sulankstyti veidrodėlius, patikrinti durų būklę ir net sureguliuoti salono nuotaikos apšvietimą. Kad viskas vyktų sklandžiai, reikia, kad šis modulis funkcionuotų nepriekaištingai. Tačiau būtent čia prasideda problemos.
Teoriškai gamintojai komforto modulį saugo: montuoja jį po sėdyne, prie prietaisų skydelio arba bagažinėje, ten, kur paprasta prijungti laidų pynes. Deja, būtent šiose vietose itin lengvai kaupiasi drėgmė. Viskas, ko reikia – užsikimšusio lietaus nubėgimo kanalo, vandens, prasiskverbiančio per durelių sandariklius, ar tiesiog sniego, kurį keleiviai įneša ant batų. Po kilimine danga ima kauptis vos pastebimas vandens sluoksnis, kuris laikui bėgant gali sukelti rimtų problemų moduliui.
Drėgmė sukelia kontaktų oksidaciją, koroziją, o kartais net visišką valdiklio užliejimą. Situaciją apsunkina ir staigūs temperatūrų pokyčiai – įšilus salono orui ir vėl staigiai atšalus, modulio plokštėje formuojasi mikroskopiniai įtrūkimai. Rudenį ir žiemą komforto modulio darbas tampa tarsi išbandymas – o nesklandumų netrunka pasirodyti.
Pirmieji požymiai paprastai būna subtilūs. Langai ima reaguoti nenoriai arba visai nepaklūsta. Centrinis užraktas uždaro tik dalį durų. Salono apšvietimas užgęsta pavėluotai arba mirksi. Veidrodėliai gali judėti patys, o valytuvai įsijungti be jokios priežasties. Nuotolinis raktas kartais veikia, kartais ne. Tarsi automobilis „gyventų savo gyvenimą“.
Jeigu gedimų pradeda daugėti iš karto keliuose skirtinguose mazguose, dažniausiai tai aiškus signalas, kad bėda slypi būtent komforto modulyje. Kad tai patvirtintų, servise atliekama kompiuterinė diagnostika: tikrinama, ar valdiklis komunikuoja su kitomis automobilio sistemomis, analizuojamos klaidų atmintys, vertinamas maitinimas ir „masės“ jungtys. Kartais problema slypi ne pačiame valdiklyje, o nutrūkusiame laide, perdegusiame saugiklyje ar silpnai prisuktame kontakte.
Dažnai taip. Servise modulio korpusas atidaromas ir vizualiai įvertinama plokštės būklė. Drėgmės paliktos žymės, oksidacija, žali korozijos pėdsakai, pridegę komponentai iškart išduoda problemą. Tokiu atveju dažnai užtenka kruopščiai išvalyti, pašalinti drėgmę, perlitavus kontaktus ar pakeitus pažeistus komponentus.
Jeigu pažeidimai rimtesni, valdiklį tenka keisti. Rinkoje galima rasti įvairių pasirinkimų – nuo nebrangių pakaitalų iki brangesnių originalių detalių. Pigiausi moduliai gali kainuoti vos apie 150 PLN, tačiau premium klasės automobiliuose originalūs moduliai servisuose siekia ir iki 1500 PLN. Bet kuriuo atveju naują ar naudotą modulį būtina suprogramuoti konkrečiam automobiliui – kad jis deramai „susikalbėtų“ su imobilizatoriumi, apsaugos sistema ir kitais valdikliais. Programavimo paslauga nepriklausomuose servisuose paprastai kainuoja 150–200 PLN.
Paprastiausia ir efektyviausia priemonė – drėgmės kontrolė salone. Rekomenduojama reguliariai pakelti kilimėlius ir įsitikinti, ar po jais nesikaupia vanduo. Taip pat būtina valyti lietaus vandens nubėgimo kanalus, prižiūrėti durelių ir stoglangio sandariklius. Jeigu salone juntamas pelėsio kvapas arba langai rasoja labiau nei įprasta, tai pirmieji ženklai, kad į automobilio vidų patenka daugiau drėgmės, nei turėtų.
Ne mažiau svarbu – tinkama automobilio elektros sistemos priežiūra. Silpnas akumuliatorius, netvarkingai pajungti aksesuarai ar prasta „masa“ gali sukelti papildomą apkrovą valdikliams, o šaltuoju metų laiku įtampos svyravimai tampa dažnesni. Todėl bet koks elektronikos sutrikimas, ypač pasirodantis po stipresnio lietaus ar atlydžio, turėtų būti įvertintas meistro kuo greičiau.
Lietuvos klimatas – puikus pavyzdys, kaip greitai automobilio salonas gali tapti drėgmės spąstais. Staigiai besikeičiančios temperatūros, sniegas, purvas, druska ir ilgos kelionės šaltuoju metu sudaro sąlygas, kurios komforto moduliui yra tikras išbandymas. Todėl prevencija čia – kur kas pigesnė nei remontas. O ignoruoti pirmuosius simptomus – tai žingsnis į daug rimtesnes automobilio elektronikos problemas.
Komforto modulis – tarsi nematomas automobilio nervų centras. Kol jis dirba, mes net nesusimąstome, kiek daug funkcijų nuo jo priklauso. Tačiau jam sugedus automobilis gali pradėti elgtis visai ne taip, kaip tikimės, ir net paprastos kelionės pavirsta į nemalonius nuotykius. Todėl artėjant rudeniui ir žiemai verta pasirūpinti tuo, ko paprastai nematome – elektronika, kuri tyliai rūpinasi mūsų komfortu.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.