Šviesa tampa ne tik ryškesnė, bet ir protingesnė: papasakojo, kaip automobilių žibintai keičia vairavimą

Automobilių žibintai per šimtmetį evoliucionavo pamažu. Pirmųjų automobilių savininkai daugiau kaip du dešimtmečius stengdavosi vengti tamsos, nes įžiebti žibalines, aliejines ar acetileno lempas buvo sudėtinga, o jų šviesos vos pakakdavo. Elektrinės lemputės automobiliuose pradėtos naudoti 1912 m.

Jau 1962 m. „Hella“ pristatė halogeninę lempą, tačiau ji kaitrines lemputes plačiai pakeitė tik aštuntajame dešimtmetyje. Per daugiau nei šešis kitus dešimtmečius tobulėjo lęšiai ir atšvaitai, tačiau halogeniniai žibintai net ir šiandien tebėra dažnai aptinkami, ypač ekonominės klasės modeliuose.

Vidutinės ir aukštesnės klasės automobilių apšvietimo sistemos tobulėjo sparčiau: HID (plačiau žinomi kaip „Xenon“) žibintus ėmė keisti LED technologijos, atsirado automatinis tolimųjų šviesų perjungimas. Ilgą laiką dėmesys buvo sutelktas į didesnį šviesos srautą – tai be abejonės gerino matomumą, tačiau iš esmės nekeisdavo vairavimo patirties. Šiandien naujausios technologijos, tokios kaip „LED Matrix“ ar lazeriniai žibintai, saugumą ir komfortą kelyje pakelia į visiškai naują lygį.

Beveik visi „premium“ segmento automobiliai, taip pat dalis aukštesnės komplektacijos vidutinės klasės modelių geba šviesti tolimosiomis šviesomis neakinant kitų vairuotojų. „Mercedes-Benz“ skaitmeniniai žibintai gali projektuoti ant kelio pagalbines linijas, nuorodas ar įspėjamuosius ženklus, pritemdyti šviesą nuo stipriai atspindinčių kelio ženklų. BMW lazeriniai žibintai sukuria iki 600 metrų siekiantį šviesos spindulį.

Tokios technologijos iš esmės keičia vairavimo patirtį naktį: vairuotojas visada mato maksimaliai apšviestą kelią, tačiau kartu neakina kitų eismo dalyvių. Dėl to mažėja avarijų rizika, trumpėja reakcijos laikas, o nuovargis tamsiuoju paros metu tampa mažesnis.

Tolimosios šviesos nuolat – tiesioginė įtaka saugumui

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pabrėžia, kad geras matomumas, ypač naktį, yra vienas svarbiausių saugumo veiksnių, o šiuolaikinės žibintų technologijos šiuo atžvilgiu – didžiulis žingsnis į priekį.

„Automatinis tolimųjų žibintų valdymas jau savaime yra gera technologija, nes leidžia vairuotojui mažiau blaškytis ir susikaupti ties vairavimu. Tačiau „LED Matrix“ žibintai saugumą kelia tiesiogiai“, – aiškina vairavimo mokyklos „Amplius“ vadovas.

„Važiuojant įjungtomis tolimosiomis šviesomis užmiestyje ir pamačius priešais atvažiuojantį automobilį, reikia perjungti į artimąsias. Teoriškai tada reikėtų ir sumažinti greitį, nes artimosios šviesos apšviečia vos 50–70 metrų kelio – per mažai, kad spėtum sustabdyti pastebėjęs kliūtį. Bet realybėje vairuotojai greičio nemažina. „LED Matrix“ technologija leidžia išlaikyti tolimųjų šviesų ryškumą neakinant priešpriešinio eismo dalyvių, todėl sąlygos išlieka saugios net važiuojant didesniu greičiu“, – priduria instruktorius.

Šiandien „LED Matrix“ žibintus galima užsisakyti ir dalyje vidutinės klasės modelių, tačiau, kaip ir daugelis technologinių naujovių, į masinę rinką jie atkeliavo iš „premium“ segmento. Tad norint įvertinti, kaip ši sistema veikia ir kokią pažangą pasiekė, geriausia pažvelgti būtent į šiuos modelius.

Kaip žibintai „karpo“ šviesą?

Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ automobiliai su „Digital Light“ žibintais kiekviename šviesos bloke turi po tris itin galingas LED lemputes, kurias dengia net 1,3 mln. šviesą lenkiančių ir kreipiančių mikroveidrodėlių, formuojančių pikselius. Vadinasi, abiejuose žibintuose iš viso veikia 2,6 mln. pikselių, kuriuos itin spartus valdymo modulis gali reguliuoti atskirai.

Automobilis naktį visuomet važiuoja su įjungtomis galingomis tolimosiomis šviesomis, o kamera nuolat seka kelią. Kai sistema užfiksuoja priešpriešais atvažiuojantį automobilį ar priekyje važiuojančios transporto priemonės galinius žibintus, „Highbeam Assist Plus“ funkcija užtemdo tik tuos pikselius, kurie nukreipti į kitą automobilį – tarsi „iškerpa“ šviesos dalį iš bendro spindulio. Tamsesnė zona juda paskui kitą automobilį, o visa kita kelio erdvė išlieka ryškiai apšviesta.

Rezultatas – vairuotojas gali nuolat važiuoti įjungęs tolimąsias šviesas, aiškiai mato kelkraščius ir tolimą kelio ruožą, tačiau neakina kitų eismo dalyvių, nes šviesos srautas ant jų yra tiksliai uždengiamas.

Naujausios kartos „Mercedes-Benz“ žibintai rūpinasi ne tik šviesa, bet ir informacija kelyje. Daugiau nei pustrečio milijono mikroveidrodėlių ne tik įjungia ar išjungia šviesą, bet ir reguliuoja jos intensyvumą. Dėl to inžinieriai suprogramavo sistemą taip, kad žibintai galėtų projektuoti ant kelio pagalbines linijas, simbolius ar laikinus juostų žymeklius – tai ypač naudinga važiuojant siaurais ar remontuojamais ruožais.

Skirtingi gamintojai naudoja ir skirtingas technologijas. Pavyzdžiui, „Audi Q6 e-tron“ šviesos srautą reguliuoja 14 įsijungiančių ir išsijungiančių LED modulių, o BMW pasirinko kitą kryptį – lazerinius žibintus. Pastarieji yra mažiau „protingi“, tačiau pasižymi itin didele galia ir gali apšviesti iki 600 metrų į priekį.

Kai kurie pavadinimą naudoja tik reklamai

Vidutinės klasės automobiliuose su „LED Matrix“ žibintais naudojama mažiau pikselių, tačiau dauguma jų – pilnai veiksnūs. Vis dėlto kai kurie gamintojai „Matrix“ pavadinimą vartoja daugiau rinkodaros nei technologijos apibūdinimo tikslais.

„Neseniai vairavau kinišką automobilį su tokios technologijos imitacija – artimieji žibintai buvo padalyti į du lygius, o vienas jų – į segmentus, kuriuos automobilio kompiuteris junginėjo be aiškios logikos. Tolimuosius žibintus vis tiek reikėjo įjungti rankiniu būdu, tad ne viską galima priimti už gryną pinigą“, – pasakoja laidos „Autopilotas“ apžvalgininkas Egidijus Babelis.

Žurnalistas pažymi, kad nepaisant daugybės neblogų pavyzdžių, „premium“ segmento žaidėjai išlieka šių technologijų lyderiais. Atsisėdus į tokios klasės automobilį skirtumas akivaizdus – šviesa tampa ne tik ryškesnė, bet ir protingesnė.