Šis miestas tampa pavyzdžiu visam pasauliui: pusmetis be mirtinų avarijų, tai keičia kelių saugumo istoriją

Paskutinė mirtina avarija Helsinkio aglomeracijoje, kurioje gyvena apie 1,5 milijono žmonių, užfiksuota dar 2024 metų liepą. Nuo to laiko – absoliuti tyla statistikoje, kurioje anksčiau kasmet pasitaikydavo kelių tragiškų įvykių. Miesto valdžia neslepia – šis rezultatas yra daugelio metų tikslingos strategijos, bendruomenės įsitraukimo ir technologinių inovacijų rezultatas.

Pasak vietos pareigūnų, šis pasiekimas nėra atsitiktinumas. Tai kruopščiai suplanuotos kelių saugumo priemonės, kuriomis Helsinkis vadovaujasi jau ne vienerius metus, ir kurias dabar svarsto perimti kitos Europos sostinės.

„Vision Zero“ – vizija, tapusi realybe

Helsinkis jau seniai įgyvendina strategiją „Vision Zero“, kurios tikslas – visiškai panaikinti žūčių keliuose skaičių. Miestas kryptingai mažina leistiną greitį gyvenamuosiuose rajonuose, plėtoja dviračių takų infrastruktūrą bei įrengia saugesnes pėsčiųjų perėjas. 

Šie pokyčiai pritaikyti ne tik pagal tarptautinius standartus, bet ir atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius. Strategijos esmė yra saugumas aukščiau už transporto greitį. 

Helsinkyje automobilių eismas derinamas su pėsčiųjų ir dviratininkų poreikiais, o naujos transporto valdymo sistemos užtikrina sklandų judėjimą be pavojingų situacijų.

Modernūs šviesoforai, reagavimas į realaus laiko srautų pokyčius bei intensyvesnis apšvietimas rizikingose zonose padėjo sumažinti avarijų skaičių iki minimumo.

Policijos ir bendruomenės partnerystė

Pareigūnai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka – labai svarbus ir žmogaus faktorius. Helsinkio policija nuosekliai kontroliuoja greičio režimo laikymąsi, o bendruomenės patruliai prisideda prie saugaus eismo kultūros stiprinimo. 

Reguliarūs patikrinimai ir švietėjiškos kampanijos padeda vairuotojams suvokti, kad saugumas priklauso nuo kiekvieno elgesio kelyje.

Be to, miestas aktyviai skatina viešojo transporto naudojimą. Gyventojai, rinkdamiesi autobusus, tramvajus ar metro, mažina automobilių srautą, o kartu ir avarijų riziką. 

Dviračių nuomos sistemos populiarumas bei patogūs pėsčiųjų takai dar labiau sumažino poreikį važiuoti automobiliais trumpais atstumais.

Gyventojų sąmoningumas – paslėptas sėkmės raktas

Vietos valdžia pripažįsta, kad didžiausias proveržis įvyko tada, kai patys gyventojai pradėjo jausti atsakomybę už savo saugumą. Įvairios informacinės kampanijos, socialinės reklamos ir mokyklų programos apie eismo kultūrą pakeitė žmonių požiūrį. 

Vairuotojai tapo atidesni, pėstieji – atsargesni, o dviratininkai – labiau paisantys taisyklių.

Bendruomeniškumas tapo pagrindine jėga, palaikančia „Vision Zero“ tikslus. Helsinkio gyventojai suprato, kad nulinė žūčių statistika – ne valdžios vienos nuopelnas, o visos miesto visuomenės laimėjimas.

Pavyzdys pasauliui

Helsinkio pasiekimas sulaukė didžiulio tarptautinio dėmesio. Transporto saugumo ekspertai pažymi, kad tai įrodo – net ir dideliuose miestuose įmanoma užtikrinti nulį žūčių keliuose, jei strategija įgyvendinama nuosekliai, pasitelkiant duomenų analizę ir visuomenės įtraukimą.

Kitos Europos sostinės, tokios kaip Stokholmas, Amsterdamas ar Kopenhaga, jau tiria Helsinkio patirtį ir svarsto, kaip pritaikyti sėkmingiausias priemones savo miestuose. Tai gali būti lūžio taškas viso žemyno kelių saugumo politikoje.

Žvilgsnis į ateitį

Helsinkio savivaldybė tikisi išlaikyti šią tendenciją ir ateinančiais metais. Miestas planuoja dar labiau plėsti dviračių takus, diegti pažangesnius šviesoforų valdymo sprendimus bei tęsti švietimo programas. 

Taip pat ketinama daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų eismo kontrolei, siekiant užtikrinti, kad augantis jų populiarumas nepakenktų bendram saugumo lygiui.

Pareigūnai įsitikinę – jei pavyks išlaikyti dabartinį visuomenės įsitraukimą ir tęsti investicijas į saugumo priemones, Helsinkis gali tapti pirmuoju didmiesčiu Europoje, kur mirtinų eismo įvykių nebus ne tik metus, bet ir visą penkmetį.