Susisiekimas keisis neatpažįstamai: įvardinti svarbiausi pokyčiai, kurie palies daugelį lietuvių

„Mums svarbiausia, kad keliai ir tiltai būtų saugūs, susisiekimas – patogus, skrydžiai vyktų ne tik iš didžiųjų miestų, o pašto paslaugos būtų arčiau žmonių. Siekiame mažinti atotrūkį tarp miestų ir atokesnių gyvenviečių, kasdien dirbdami tam, kad žmonės jaustų realius pokyčius šalia savo namų – keliaudami į gydymo įstaigą ar veždami vaikus į mokyklas bei darželius“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Šiemet pradėtas naujas etapas Lietuvos kelių sektoriuje – įsteigtas Valstybinis kelių fondas, kuris pradės veikti jau nuo kitų metų ir užtikrins stabilų finansavimą keliams. Planuojama, kad 1 mlrd. eurų riba šiame fonde bus peržengta 2027 arba 2028 metais. Tai leis prastos būklės keliais vėl saugiai važiuoti, o avarinės būklės, byrantys tiltai bus sutvarkyti.

Per šiuos metus sutvarkyta 110 kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir 28 kilometrai pėsčiųjų bei dviračių takų.

Tiltai ir viadukai: nuo avarinės būklės iki saugių statinių

Spartesniu tempu atnaujinami avarinės būklės tiltai ir viadukai, kurių Lietuvoje suskaičiuojama daugiau kaip šimtas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Krunos tiltas, vienas prasčiausios būklės Lietuvoje. Vietoje pavasarį nugriauto vieno iš dviejų Krunos tiltų jau baigiamas statyti naujas.

Iš viso šiemet kapitaliai sutvarkyti 26 tiltai ir viadukai, iš kurių 10 buvo kritinės būklės. Dar 160 tiltų ir viadukų visoje Lietuvoje suremontuoti taikant paprastesnes priemones.

Kitąmet planuojama sutvarkyti apie 165 kilometrus valstybinės reikšmės kelių, 65 kilometrus pėsčiųjų ir dviračių takų bei 25 blogos būklės tiltus.

Žvyrkelių asfaltavimas: daugiau darbų už tą pačią sumą

Prasidėjo realūs žvyrkelių asfaltavimo programos darbai – tam skirta 20 mln. eurų. Kitąmet planuojama išasfaltuoti daugiau kaip 100 kilometrų žvyrkelių, o dėl šių darbų sutartys pasirašytos dar šiemet. Taip pat numatoma skelbti viešuosius pirkimus dar 80 kilometrų žvyrkelių asfaltavimui.

Patvirtinta ir lankstesnė žvyrkelių asfaltavimo tvarka. Tai leis su tuo pačiu biudžetu nuveikti daugiau – išasfaltuoti ilgesnius ruožus ir darbus atlikti greičiau.

Gruodį bus baigtas svarbiausias ir didžiausias kelių projektas nuo nepriklausomybės atkūrimo – VIA Baltica, pradėtas prieš dešimtmetį. Intensyviai dirbama, kad tokia pati automagistralė atsirastų ir ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių – Vilnius–Utena – taip pat sparčiai keičiasi. Pradėti paskutinio, 43 kilometrų ilgio ruožo darbai, o jo atidarymas planuojamas jau kitais metais. Tai reiškia saugesnę ir patogesnę kelionę į sodybas, prie ežerų ir kitus šalies regionus.

Inovacijos keliuose: dinaminis greičio reguliavimas

Keliuose nuolat diegiamos ir išbandomos naujos technologijos. Lapkritį magistralėje Vilnius–Kaunas pradėtas bandomasis dinaminio greičio reguliavimo projektas, leidžiantis žiemos metu greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų.

Gauti pirmieji teigiami vairuotojų atsiliepimai. Ateityje planuojama dinaminį greičio reguliavimą diegti ruože nuo Kauno iki Klaipėdos bei VIA Baltica atkarpoje iki Lenkijos sienos.

Oro uostai: daugiau patogumo ir naujų krypčių

Vilniaus oro uostas: nauji terminalai ir didesni pajėgumai

Metų pradžioje atidarytas naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas. Siekiant patogumo sugrįžtantiems keliautojams, pradėtas būsimo atvykimo terminalo projektavimas. Ilgus metus tarnavusiam senajam terminalui bus suteikta nauja paskirtis, o šalia jo iškils modernus atvykimo terminalas. Planuojama, kad jis duris atvers iki 2028 metų pabaigos, o jo pajėgumai padvigubės.

Kauno oro uostas: daugiau erdvės ir paslaugų

Kauno oro uostas po rekonstrukcijos gerokai išsiplėtė – jo erdvėje tilptų net krepšinio aikštelė. Šis augimas reiškia mažiau streso ir daugiau patogumo keleiviams: daugiau laipinimo vartų, registracijos stalų ir aptarnavimo langelių, greitesnį bagažo atsiėmimą, trumpesnes eiles. Tai užtikrins kokybišką, modernų ir tarptautinius standartus atitinkantį aptarnavimą. Kartu Kaune plečiasi ir skrydžių krypčių žemėlapis.

Palangos oro uostas: patogesnės atostogos Vakarų Lietuvai

Plečiasi ir Palangos oro uosto skrydžių geografija – pradėtos naujos kryptys į Turkiją ir Egiptą. Todėl lėktuvu išvykti atostogauti tapo daug paprasčiau ne tik Palangos ar Klaipėdos, bet ir Šiaulių, Telšių, Tauragės gyventojams.

Nepaisant pastarųjų mėnesių iššūkių, prognozuojama, kad metinis keleivių skaičius visuose trijuose Lietuvos oro uostuose šiemet pirmą kartą istorijoje viršys 7 mln. keleivių. Tai rodo, kad nei oro linijos, nei keleiviai neatsitraukė dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą.

Nauji traukiniai ir geresnis susisiekimas su Europa

Istorinis traukinių parko atnaujinimas

Lietuvos geležinkelių sektoriuje žengiamas naujas žingsnis – istoriškai atnaujinamas traukinių parkas. Jau kitąmet Lietuvos bėgiais pradės riedėti penkiolika naujų šveicariškų traukinių. Greitesnes ir patogesnes keliones visoje Lietuvoje – nuo didmiesčių iki regionų – netrukus galės išbandyti keleiviai.

Atnaujinti traukinių tvarkaraščiai, užtikrintas dažnesnis susisiekimas populiariausiais maršrutais. Daugiausia pokyčių įgyvendinta Šiaurės Lietuvoje.

Patogesnis susisiekimas su Lenkija ir kitomis sostinėmis

Nuo gruodžio 14 dienos gerokai pagerės susisiekimas su Lenkija. Vietoje vieno traukinio per dieną kursuos trys – Krokuvos, Suvalkų ir netoli Vokietijos sienos esančio Ščecino kryptimis. Kelionė į Varšuvą sutrumpės maždaug viena valanda, o į Krokuvą – net dviem valandomis.

Pagerės ir susisiekimas su kitomis Europos sostinėmis. Iš Varšuvos bus galima patogiai pasiekti daugelį Europos miestų: Prahą, Vieną, Berlyną, Bratislavą, Budapeštą, Kyjivą, taip pat keliauti po visą Lenkiją – į Gdanską, Zakopanę ir kitus regionus tiek dieniniais, tiek naktiniais traukiniais.

„Rail Baltica“ – svarbi grandis Lietuvos ateičiai

Šiemet sparčiau nei bet kada anksčiau juda ir „Rail Baltica“ projektas, itin svarbus tiek susisiekimui, tiek kariniam mobilumui. Pasirašius dvi naujas rangos darbų sutartis, rekordiškai – iki 114 kilometrų – išplėstos statybos darbų apimtys ruože nuo Kauno iki Panevėžio. Kiekvienas nutiestas europinės vėžės metras šiame projekte yra žingsnis link modernios ir saugios Lietuvos ateities.

Pašto paslaugos arčiau žmonių: paštomatų tinklo plėtra

Siekiant priartinti paslaugas prie žmonių, ypač mažesnių miestelių ir kaimo vietovių gyventojų, pradėta istorinė paštomatų plėtra.

Iki 2028 metų pabaigos paštomatų tinklas padvigubės ir jų skaičius viršys 700. Jau kitąmet regionuose atsiras apie 100 naujų paštomatų. Netrukus per paštomatus bus galima ne tik siųsti ir gauti siuntas, bet ir priimti registruotus laiškus, oficialius dokumentus bei kitą korespondenciją patogiu paros metu, nesitaikant prie pašto skyrių darbo laiko.

Iki šių metų pabaigos LP EXPRESS paštomatai pirmą kartą pradės veikti 13 vietovių, kur jų iki šiol nebuvo. Tarp jų – Jonučiai II, Ramučiai, Viduklė, Gelgaudiškis, Kalveliai, Senieji Trakai, Jieznas, Vydmantai, Kairiai, Kretingalė, Kvėdarna, Šveicarija ir Darbėnai.

Klaipėdos, Šventosios ir Jurbarko uostai

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtra

Klaipėdos uostas – strategiškai svarbus Baltijos regiono transporto ir logistikos centras, kuriam skiriamas ypatingas dėmesys. Artėjama prie vieno ambicingiausių projektų uosto istorijoje – pietinės dalies plėtros. Planuojami sprendiniai apims 100 hektarų teritoriją.

Ši plėtra leis kurti naujus terminalus, pritraukti užsienio investuotojus ir priimti didžiausių parametrų laivus. Pietinės uosto dalies vystymas – gera žinia ir pramoginės laivybos atstovams, kurie dabar susiduria su vietų laivams stygiumi. Numatoma, kad pietinių vartų komplekse bus įkurta marina, kurioje galės švartuotis apie 500 pramoginių laivų.

Šventosios ir Jurbarko uostai kaip regionų traukos centrai

Šventosios ir Jurbarko uostai vystomi kaip regionų traukos centrai. Šventosios uoste rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuojama buriavimo mokykla. Uoste galės švartuotis laivai, skirti vėjo parkų priežiūrai ir kariuomenės gelbėjimo operacijoms.

Atsakas į hibridinę ataką

Dėl keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui Susisiekimo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Dėl suaktyvėjusių Lietuvos oro erdvės pažeidimų kreiptasi ir į tarptautines organizacijas, tikintis, kad ši hibridinė grėsmė bus laikoma prioritetine ir bus imtasi priemonių jai suvaldyti. Renkami įrodymai Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO), skaičiuojama padaryta žala ir planuojama kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.