Vairuoti automobilį taps prabanga: degalų kainos pasieks neregėtas aukštumas, būtina suklusti

Nors šiuo metu degalų kainų šuoliai dar stebina tik retkarčiais, nuo 2027 situacija bus visiškai kitokia. Degalų pardavėjai privalės pirkti taršos leidimus, kurie taps privaloma sąlyga norint tęsti veiklą. O jų kaina – vis auganti. Visi papildomi kaštai neišvengiamai bus perkelti pirkėjams, tai yra jums.

Galiausiai, vieniems tai taps paskata persėsti į viešąjį transportą ar elektromobilį, o kitiems – dar vienas akmuo į vartojimo išlaidų krepšį. Kainos ne tik didės, bet ir kils kasmet vis sparčiau, nes taršos leidimų kiekis bus ribojamas, o jų paklausa – tik augs. Ekspertai perspėja: ruoštis metas jau dabar.

Taršos leidimai tampa degalų kainų varikliu

Vairuotojai vis dažniau guodžiasi, kad degalų kainų kilimai tapo įprasta gyvenimo dalimi. Tačiau pokyčiai, kuriuos atneš 2027-ieji, gerokai viršys įprastą svyravimų ribą. Pagal naująją Europos Sąjungos tvarką, visos šalys narės privalės įgyvendinti atnaujintą taršos leidimų prekybos sistemą.

Ši sistema apims ir degalų sektorių, todėl tiek benzino, tiek dyzelino prekybininkai turės pirkti leidimus, leidžiančius išmesti CO2 į aplinką. „Taršos leidimas reiškia galimybę išmesti vieną toną anglies dioksido. Vienai tonai reikia sudeginti apie 400 litrų degalų“, – aiškina specialistai.

Kadangi leidimų bus mažiau nei įprasta, jų paklausa viršys pasiūlą. Tai reiškia viena – jų kaina bus aukšta. Ir kuo daugiau degalų bus vartojama, tuo leidimų kainos sparčiau augs. Šią naštą pajus visi galutiniai vartotojai.

Kiek iš tiesų brangs degalai?

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikina, kad degalų kaina išaugs daugiau nei 10 proc. vien dėl naujos sistemos. Jo teigimu, benzinas gali brangti apie 11 centų, dyzelinas – apie 13 centų be PVM. Pridėjus PVM, suma padidėtų dar keliais centais.

Tai tik pradžia. Jeigu Lietuvos valdžia nuspręstų didinti ir akcizus, kaina gali šoktelti dar labiau – iki 20 centų už litrą. Galiausiai, skaičiuojama, kad iki 2030 degalų kaina gali būti net 50 centų didesnė nei dabar.

Martynas Nagevičius iš Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos priduria: kuo daugiau dyzelino vartosime, tuo daugiau reikės leidimų, tuo brangesni jie bus. Tai vadinama žaliosios spiralės efektu – mažesnės taršos link, bet per didesnes išlaidas.

Sprendimą lems ir Lietuva

Galutinė degalų kaina priklausys ne tik nuo Europos sprendimų, bet ir nuo to, kaip elgsis Lietuva. Jei akcizai ir toliau bus didinami, degalų kaina gali tapti viena didžiausių regione. Nors kai kuriems gyventojams tai atrodo pateisinama, kiti skeptiški.

„Gerai, jei tuos pinigus panaudos gamtai“, – svarsto vienas kaunietis. Tačiau kita miestietė abejoja: „Kodėl mes mokam, o didesni teršėjai, kaip aviacijos pramonė ar ginklų gamintojai, lieka nuošalyje?“

Tikslus kainų šuolio mastas paaiškės tik pradėjus veikti sistemai. Tačiau viena aišku – degalai pigs nebent teoriškai.

Ilgalaikis poveikis – neišvengiamas

Taršos leidimų sistema bus kasmet vis griežtesnė. Leidimų kiekis bus mažinamas, todėl jų kainos augs nuosekliai. Ekspertai sako, kad vien taršos leidimų įtaka gali reikšti apie 40 centų kainos augimą litrui degalų.

Net jei Europos Komisija nuspręstų laikinai padidinti leidimų kiekį, tai būtų laikinas palengvinimas, už kurį vėliau tektų brangiai mokėti. Tai reiškia, kad ilguoju laikotarpiu išvengti brangimo nepavyks.

Pasak ekspertų, vienintelis kelias – mažinti degalų vartojimą. Tai reiškia mažiau važinėti automobiliais su vidaus degimo varikliais, mažiau naudoti gamtines dujas. Tačiau ar tam pasirengę gyventojai?

Elektrifikacijos galimybės ir ribojimai

Kad ir kaip būtų, dalis gyventojų jau dabar žvalgosi į elektromobilius. „Jei dabar rinkčiausi tarp dyzelinio ir elektromobilio, kainų skirtumas nėra toks jau didelis. Problema – ne kaina, o infrastruktūra ir rida“, – pastebi Artūras Michejenko iš „DKV Mobility“.

Europos Sąjunga planuoja surinktus pinigus investuoti į elektromobilumo plėtrą ir žaliąją infrastruktūrą. Tačiau tokie pokyčiai reikalauja laiko, o degalų brangimas įvyks greičiau nei žmonės spės persiorientuoti.

Iki tol vairuotojams teks taikytis su nauja realybe: dyzelinas ar benzinas po 3 eurus už litrą – nebe gąsdinanti prognozė, o netolima kasdienybė.

Ateities kryptis – negrįžtama

Tikėtina, kad 2027 taps lūžio tašku Europos transporto politikoje. Nors tai sukels nepatogumų, sprendimai dėl taršos mažinimo jau priimti. Galimybė juos atšaukti – beveik lygi nuliui.

Benzinas ir dyzelinas brangs. Klausimas tik vienas – kiek ir kaip greitai. O jūs turėsite pasirinkti – mokėti, taupyti ar keisti įpročius.