Vairuotojai priversti griebtis už galvų: degalų kainos šovė į viršų, tačiau blogiausia dar tik laukia ateityje

Vairuotojai jau pastebi, kad degalai brangsta, o palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva vis dar išlaiko konkurencingą, tačiau nebe pačią žemiausią poziciją. 

Degalų kainų svyravimai – tai kompleksinis procesas, kuris priklauso nuo daugybės veiksnių, nuo žaliavinės naftos kainų pasaulinėje rinkoje, tiekimo šaltinių, mokesčių politikos, iki logistikos kaštų ar geopolitinių aplinkybių. 

Ne mažiau svarbus yra ir sezoniškumas. Rudens pradžioje prasideda šildymo sezonas, kuris taip pat veikia kuro paklausą. Be to, įtakos turi ir degalų didmeninės kainos bei rafinavimo pajėgumų pokyčiai Europoje.

Šioje apžvalgoje aptarsime, kaip per savaitę ir per metus keitėsi degalų kainos Lietuvoje, kaip jos atrodo palyginus su kaimyninėmis šalimis, o taip pat kokios bendros tendencijos vyrauja visoje Europos Sąjungoje.

Benzinas brangsta, bet Lietuva vis dar tarp pigiausių

Rugsėjo 8 dieną Lietuvoje benzino vidutinė kaina pasiekė 1,39 Eur/l. Tai reiškia 0,5 proc. kainos augimą per savaitę. Nors augimas atrodo nežymus, tai nutraukia keturias savaites trukusį kainų mažėjimą. 

ES mastu vidutinė benzino kaina taip pat augo 0,5 proc., todėl Lietuva neatsilieka nuo bendros tendencijos. Vidutinė benzino kaina Lietuvoje yra net 14,5 proc. mažesnė nei ES vidurkis, o tai rodo, kad mūsų šalies degalų kainos – vis dar konkurencingos. 

Pavyzdžiui, benzinas Lenkijoje šiuo metu kainuoja 1,37 Eur/l, Estijoje – 1,43 Eur/l, o Latvijoje – 1,54 Eur/l. Lietuva pagal kainą išlieka pigiausia tarp Baltijos šalių, nors Lenkija šiek tiek lenkia.

Tarp visų ES šalių brangiausias benzinas fiksuojamas Nyderlanduose, Danijoje ir Graikijoje, kur kainos svyruoja nuo 1,75 iki 1,94 Eur/l. Pigiausias benzinas – Kipre, Maltoje ir Bulgarijoje (1,23–1,35 Eur/l). Šiuo metu keturiose ES valstybėse benzinas pigesnis nei Lietuvoje.

Dyzelino kaina taip pat šoktelėjo

Dyzelinas Lietuvoje pabrango 0,2 proc. Ir dabar jo vidutinė kaina siekia 1,47 Eur/l. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų sudaro 0,08 Eur/l. Nors tai nežymus pokytis, jis svarbus, nes iki šiol kainų skirtumas svyravo tarp 0,09–0,10 Eur/l.

Dyzelinas Lenkijoje šiuo metu kainuoja 1,38 Eur/l (0,09 Eur/l mažiau nei Lietuvoje), Estijoje – 1,31 Eur/l, o Latvijoje – 1,52 Eur/l. 

Vadinasi, Lietuvoje dyzelinas brangesnis nei pas mūsų artimiausius kaimynus. Didžiausios dyzelino kainos fiksuojamos Danijoje, Nyderlanduose ir Airijoje (1,65–1,80 Eur/l), mažiausios – Estijoje, Maltoje ir Bulgarijoje (1,21–1,31 Eur/l). 

Iš viso net 11 ES šalių siūlo pigesnį dyzeliną nei Lietuva.

Kur tendencijos krinta, o kur kyla?

Per pastarąjį mėnesį benzinas daugumoje šalių atpigo 0,2–10,5 proc. Vienintelė išimtis – Vokietija, kurioje kaina nepakito. Lietuvoje benzino kaina per tą patį laikotarpį beveik nekito, o per metus augo 0,1 proc.

Dyzelinas per mėnesį taip pat atpigo visose lyginamose šalyse – nuo 0,1 iki 11,3 proc. Tačiau per metus Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje jis pabrango nuo 1,2 iki 8,8 proc., o Estijoje ir Lenkijoje atpigo atitinkamai 9 proc. ir 4,8 proc.

Didmeninės kainos ir naftos importas

Didmeninės degalų kainos rugsėjo pradžioje šiek tiek padidėjo – po 0,02 Eur/l tiek benzinui, tiek dyzelinui. Rugpjūtį jos buvo sumažėjusios, benzinas atpigo 0,02 Eur/l, dyzelinas – 0,03 Eur/l. Liepos mėnesį stebėtas didesnis augimas – benzinas brango net 0,2 Eur/l.

Tuo tarpu „Brent“ naftos kaina per savaitę sumažėjo 1 proc. – nuo 68,2 iki 67,5 USD už barelį. Tai rodo, kad degalų kainų augimą Lietuvoje lemia ne tik pasaulinės naftos kainos, bet ir kiti vidiniai veiksniai, tokie kaip akcizai ar logistiniai kaštai.

Per birželį–rugpjūtį Lietuva importavo žaliavinę naftą iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro, Jungtinės Karalystės ir JAV, užtikrindama diversifikuotą tiekimo struktūrą.