Brangių trąšų nebereikia: sodininkų paslaptis slypi paprastose kruopose, kurias turite namuose

Žiema – ne pertrauka, o puikus metas natūraliam dirvos tręšimui. Tirpstantis sniegas veikia kaip idealus pagalbininkas: tirpsmo vanduo lėtai ir tolygiai susigeria į žemę, kartu nunešdamas iš kruopų išsiskiriančias maisto medžiagas į viršutinį dirvožemio sluoksnį.

Maisto medžiagos nėra lengvai išplaunamos – jos lieka ten, kur vėliau jas gali lengvai pasisavinti augalų šaknys. Toks būdas leidžia išvengti skubos ir sunkaus kasimo pavasarį – dirva būna geresnės struktūros ir derlingesnė.

Pagrindinė šio metodo paslaptis – kruopos yra maistas dirvožemio mikroorganizmams ir sliekams. Perdirbdami organines medžiagas, jie sukuria natūralų humusą, kuris purena žemę ir didina jos derlingumą.

Patyrę daržininkai pastebi, kad žiemą įterpta organika leidžia iš anksto paruošti dirvą sezonui. Žemė pamažu „įsijungia“ į dirvožemio gyvybinius procesus, o tai sumažina ekosistemos „stresą“ sklype.

Kokios kruopos ir kam tinka?

Kiekviena kruopų rūšis atlieka savo, specifinį vaidmenį.

Smulkintos ryžių kruopos veikia kaip savotiškas energijos užtaisas dirvožemiui. Ryžių krakmolas greitai suaktyvina naudingąją dirvos mikroflorą, todėl žemė tampa puresnė ir „gyvesnė“. Rekomenduojama berti maždaug saują ar dvi vienam kvadratiniam metrui.

Grikiai padeda atsigauti nualintai, ligotai dirvai. Šiose kruopose esančios natūralios organinės rūgštys slopina kenksmingus mikroorganizmus ir tuo pačiu gerina augalų maisto medžiagų įsisavinimą.

Toks būdas ypač tinka pomidorams, paprikoms ir bulvėms probleminėse vietose. Specialistai pažymi, kad grikių rūgštys švelniai reguliuoja dirvos biologinį balansą, nekenkdamos naudingoms mikroorganizmų bendrijoms.

Avižiniai dribsniai pirmiausia gerina dirvožemio struktūrą. Skaidydamiesi jie padeda žemei tapti grumstuotai, puresnei, geriau išlaikančiai drėgmę. Tai itin svarbu tokioms kultūroms kaip morkos, agurkai ar burokėliai, kurie prastai auga per daug suslėgtoje dirvoje.

Daugelis daržininkų įpratę labiausiai pasitikėti mėšlu, tačiau jis turi ir trūkumų: gali būti pilnas piktžolių sėklų, kenkėjų lervų, o jo sudėtis ir poveikis ne visada prognozuojami. Kruopos tokių rizikų nesukelia – jas lengva laikyti, patogu tiksliai dozuoti, jos „nedegina“ šaknų.

Specialistų teigimu, šis būdas puikiai tinka įvairių tipų dirvoms – ir molingoms, ir smėlingoms. Nors pasirinkimas tarp mėšlo ir augalinės organikos priklauso nuo konkrečių sąlygų, kruopos daugeliui daržų yra patogus, saugus ir neretai pigesnis sprendimas.