Vienas sprendimas, ir grindys bus šiltos be brangių šildymo sistemų, štai kaip tai veikia

Tokių „pasyvių“ šiltų grindų įrengimas prasideda nuo tvirto „skeletо“ – masyvių 200 mm aukščio lagių. Tai bus itin patikima atrama, leidžianti tarp jų sudėti storą šilumos izoliacijos sluoksnį. Labai svarbu naudoti gerai antiseptikais apdorotą, kameriniu būdu džiovintą medieną. Tokia mediena nesikraipo, nepūva ir nepakinta veikiama apkrovų bei drėgmės.

Kai karkasas paruoštas, pereinama prie akmens bazalto vatos. Čia taupyti nevalia – būtina rinktis aukštos tankio klasės plokštes, kurių tankis ne mažesnis kaip 90–110 kg/m³. Tik tokia „sunkioji“ vata bėgant metams nenusės, nesusiploš ir nepaliks tuščių ertmių, pro kurias į namus skverbtųsi šaltas oras.

Labiausiai atsakingas etapas – teisingas medžiagų klojimas. Šilumos izoliacija dedama dviem sluoksniais po 100 mm. Čia būtina laikytis „plytų mūro“ taisyklės: antrojo sluoksnio plokščių siūlės turi dengti pirmojo sluoksnio siūles. Taip visiškai pašalinami vadinamieji šalčio tiltai ir sukuriamas vientisas šiluminis barjeras, per kurį šaltis praktiškai neprasiskverbia.

Ant lagių viršaus būtinai kalami 50×50 mm skersmens kontrtašeliai. Jie suformuoja oro tarpą – tarsi ventiliacinį koridorių. Šis tarpas leidžia konstrukcijai „kvėpuoti“, neleidžia kauptis kondensatui ir padeda šilumai tolygiau pasiskirstyti po apdailos sluoksniu.

Paskutinis, bet labai svarbus žingsnis – drėgmei atspari medžio drožlių plokštė (MDF ar OSB alternatyvos čia nenurodomos), ne plonesnė nei 12 mm. Šios plokštės parinktos neatsitiktinai: jos sugeria kambario orą sušildančią šilumą, ją akumuliuoja ir išlaiko. Be to, gaunamas itin lygus ir standus pagrindas, ant kurio galima kloti laminatą, parketlentes ar kitą grindų dangą.

Tokia konstrukcija veikia kaip didelis šilumos rezervuaras: grindys nešaldo kojų ir nebesiurbia šilumos iš patalpos, o jau sukaupta šiluma patikimai laikosi viduje. Taip sukuriamos šiltos, komfortiškos grindys be jokių elektrinių kabelių, vamzdynų ir brangių šildymo sistemų.