Paprastos klaidos, kurios gali kainuoti brangiai: taip kondicionierius gali trigubai padidinti sąskaitą už elektrą

Neretai baimė, kad šaldymas vasarą sudraskys biudžetą, atgraso nuo sprendimo įsirengti ar įjungti kondicionierių. Tiesa yra kiek kitokia, nei galima tikėtis. Jei įrenginys parinktas pagal patalpos dydį, eksploatuojamas protingai, o oras viduje nepraleidžiamas lauk, tuomet mėnesinės išlaidos gali būti net mažesnės nei už porą papildomų ventiliatorių. 

Vis dėlto svarbiausia – suprasti, kiek iš tikrųjų kainuoja vėsinimas ir ką daryti, kad jūsų namai išliktų gaivūs neišleidžiant šimtų eurų. Pasirodo, net jei įjungiate kondicionierių kiekvieną dieną, jis nebūtinai taps elektros rijiku. Svarbu tik žinoti, kada ir kaip jį naudoti, o taip pat – į ką atkreipti dėmesį renkantis energiją taupantį modelį.

Kiek kainuoja vėsinti namus kondicionieriumi 2025 metais?

Pirmas dalykas, kurį reikia įvertinti – tai kondicionieriaus galia. Populiariausias pasirinkimas yra vadinamasis „split“ tipo įrenginys, sudarytas iš vidaus ir išorės blokų. Jo vidutinė galia – apie 3,5 kWh. Tai nereiškia, kad jis kas valandą sunaudoja visą šią energiją, o priklausomai nuo apkrovos, jis per valandą naudoja nuo 0,3 iki 0,8 kWh.

Jeigu kondicionierius veikia vidutiniškai šešias valandas per dieną, per vieną mėnesį galima suskaičiuoti nuo 54 iki 144 kWh. Skaičiuojant, kad 1 kWh kainuoja 0,20 centų, tai per mėnesį jūsų sąskaita padidėtų nuo 10 iki 28 eurų.

Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje tokios kaitros, kai per dieną reikia kondicionieriaus ištisai, pasitaiko retai. Todėl šie skaičiai yra labiau teoriniai – tikėtina, kad realiai praleidžiate mažiau laiko įjungę įrenginį, ypač jei protingai prižiūrite patalpas.

Kaip sumažinti vėsinimo išlaidas be jokio papildomo vargo?

Yra keletas paprastų triukų, kurie padės jums mokėti mažiau už elektrą net karščiausią vasarą. Vienas svarbiausių – neužmiršti uždaryti langų ir durų. Atrodytų, savaime suprantama, bet daug kas palieka pravirus langus tikėdamiesi pravėdinti namus, nors taip išleidžia šaltį ir įleidžia karštį.

Nepamirškite užtraukti užuolaidų arba nuleisti roletų. Tamsesnė patalpa su mažesniu saulės poveikiu natūraliai mažiau įšyla. Dar vienas esminis patarimas – nustatykite realistišką temperatūrą, pavyzdžiui, 24 laipsnius, o ne 18. Kuo mažesnė temperatūra, tuo sunkiau įrenginiui ją pasiekti ir palaikyti, todėl jis dirbs visą laiką, eikvodamas daugiau energijos.

Svarbu ir tai, kad daugelis šiuolaikinių modelių turi „eco“ arba „smart“ funkcijas. Jos reguliuoja darbo intensyvumą, reaguoja į aplinkos pokyčius ir padeda sumažinti sąnaudas. Be to, verta nepamiršti reguliariai valyti filtrus – užsikimšęs įrenginys ne tik prastai šaldo, bet ir sunaudoja daugiau elektros.

Ar tikrai verta turėti kondicionierių, jei vasarų mažai?

Nors Lietuvoje vasara nepasižymi ilgu karščio sezonu, vis daugiau gyventojų nusprendžia investuoti į oro vėsinimą. Kodėl? Nes tai jau ne vien komforto, bet ir sveikatos klausimas. Karštis gali smarkiai paveikti savijautą, o žmonėms su širdies ar kvėpavimo problemomis – net būti pavojingas.

Taip pat vis labiau populiarėja mobilūs kondicionieriai, kurių nereikia montuoti sienoje. Jie pigesni, universalesni, o kai kuriuos modelius galima naudoti ir šildymui pavasarį ar rudenį. Tai dar viena priežastis, kodėl verta pagalvoti apie ilgalaikę naudą.