Palikote įjungtą šildytuvą? Pasakė, kada jie pavojingi ir ką būtina žinoti prieš jungiant, kad nenutiktų nelaimė

Paskelbė Lina Snarskienė
Paskelbta

Palikote įjungtą šildytuvą? Pasakė, kada jie pavojingi ir ką būtina žinoti prieš jungiant, kad nenutiktų nelaimė

Atšalus orams šildytuvai tampa kone populiariausiu daiktu namuose. Nuo nedidelių ventiliatorių iki alyvos radiatorių ar infraraudonųjų spindulių įrenginių – pasirinkimo daug, o noras sušilti greitai ir pigiai daro savo. Tačiau kartu su šiluma į namus dažnai ateina ir pavojai, kurių daugelis nė neįtaria. 

Būtent šildytuvai kasmet tampa nelaimių, gaisrų ir net apsinuodijimų priežastimi, kai jie naudojami neatsakingai arba be jokio supratimo apie riziką. Namuose, kuriuose įrengtas centrinis šildymas, šie prietaisai paprastai laikomi atsarginiu variantu – jei nepakanka šilumos.

Tačiau daugelis žmonių naudoja juos nuolat – miegodami, kai kambaryje palieka vaikus, net ir palikdami be priežiūros visai dienai. Ir tada šildytuvas iš šilumos šaltinio gali virsti rimtu pavojumi. Tad ką svarbu žinoti? Kada šildytuvas yra pagalba, o kada – grėsmė gyvybei? Ir kaip pasiruošti šildymo sezonui taip, kad žiemą nereikėtų kviesti gaisrininkų?

Pagrindinis pavojus – kaitra, kuri tampa liepsna

Šildytuvų gaisrai nėra kažkokia legenda. Tai realybė, kuri kasmet pasikartoja. Ypač dažnai gaisrai kyla, kai prietaisai paliekami per arti degių daiktų – užuolaidų, baldų, rūbų ar net kilimų. 

Kai kurie šildytuvai turi apsaugą nuo perkaitimo, tačiau tai nereiškia, kad jie tampa saugūs visomis sąlygomis. Per arti palikta kojinė ar krentanti užuolaida gali įkaisti per kelias minutes ir užsiliepsnoti dar greičiau nei spėtumėte sureaguoti.

Dar viena dažna problema – seni, techninės priežiūros nematę įrenginiai. Laidas susidėvėjęs, kištukas vos laikosi, korpusas deformuotas, bet žmogus vis tiek jungia, nes dar veikia. Deja, tokie įpročiai dažnai baigiasi gaisrininkų vizitu ir visų nuostaba, kad juk tai buvo tik šildytuvas.

Rizika slypi elektros tinkle – ne kiekvienas išlaiko apkrovą

Nemažai daugiabučių namų, ypač senesnės statybos, turi silpną elektros instaliaciją. Kai į tą pačią rozetę jungiami keli prietaisai – pavyzdžiui, šildytuvas, virdulys ir skalbimo mašina – apkrova tampa per didelė. Laidai įkaista, išsilydo kištukai, o blogiausiu atveju – kyla gaisras pačiame elektros skyde.

Taip pat pavojinga naudoti ilgintuvus, kurie nėra skirti didelės galios prietaisams. Jei šildytuvas reikalauja 2000 vatų, o ilgintuvas – plonas, be įžeminimo – pavojus tampa labai realus. Ir svarbiausia – tokios klaidos dažniausiai padaromos iš nežinojimo, o ne piktybiškai. Bet atsakomybė vis tiek lieka žmogaus rankose.

Miegoti su šildytuvu – patogu, bet pavojinga

Daugelis nori įsijungti šildytuvą naktį – juk taip jauku ir šilta. Tačiau čia slypi viena didžiausių rizikų. Ypač jei prietaisas be laikmačio, be automatinio išsijungimo ar kritimo jutiklio. Kai kurie šildytuvai neturi jokios apsaugos ir gali veikti nenutrūkstamai, kol kažkas neįvyksta – dažniausiai negero.

Be to, net ir tie šildytuvai, kurie laikomi saugiais, naktį sukelia kitą problemą – jie sausina orą. Miegoti nuolat vėdinamame kambaryje, kuriame karšta ir sausa, nėra sveika. Kvėpavimas sutrinka, prabundama su sausomis akimis, gerkle, o kai kuriais atvejais tai net pablogina turimas lėtines ligas.

Dujiniai šildytuvai – papildomos rizikos namuose

Nors Lietuvoje elektriniai šildytuvai populiaresni, kai kurie žmonės vis dar naudoja dujinius modelius – ypač sodybose ar ten, kur nėra elektros. Tokie prietaisai kelia dar vieną grėsmę – anglies monoksido, kitaip vadinamo „tyliuoju žudiku“, nutekėjimą.

Be tinkamo vėdinimo, dujinis šildytuvas gali sukelti apsinuodijimą, kuris nejaučiamas, bet labai pavojingas. Naktį žmogus paprasčiausiai gali nebeprabusti. Todėl jeigu naudojami tokie įrenginiai, būtina turėti anglies monoksido detektorių ir nuolat užtikrinti šviežio oro patekimą į patalpą.

Ką reikėtų padaryti prieš įjungiant šildytuvą

Pirmas žingsnis – patikrinti, ar šildytuvas apskritai tinkamas naudoti. Pažiūrėkite, ar nėra pažeistų laidų, ar veikia visos funkcijos, ar įrenginys turi apsaugą nuo perkaitimo ir kritimo.

Antra – įsitikinkite, kad elektros tinklas nėra perkrautas. Nejunkite šildytuvo į pigų ilgintuvą, neapkraukite rozetės keliais galingais prietaisais vienu metu.

Trečia – nestatykite šildytuvo arti degių objektų. Laikykite atstumą bent pusę metro. Niekada neuždenkite jo drabužiais, rankšluosčiais ar kita tekstile – net jei atrodo, kad „greičiau išdžius“.

Ir galiausiai – nepalikite veikiančio šildytuvo be priežiūros, ypač jei namuose yra vaikų ar gyvūnų. Tai nėra prietaisas, kuris gali būti įjungtas ir pamirštas.

Ar patiko šis įrašas?
 

Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.

0 komentarų

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas