Ekspertai neslepia: tūkstančiai trauks pinigus iš II pakopos, pasakė, kas iš tikrųjų slypi už viso to

Šia galimybe susidomėjo ir dalis II pakopos pensijų fondų dalyvių, svarstančių, ar sukauptas lėšas valdyti patiems būtų naudingiau. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad investicinė sąskaita greičiau papildo, o ne pakeičia II pakopos kaupimą.

Per pastarąjį dešimtmetį sparčiausiai gyventojų turtas augo pensijų fonduose. Lietuvos banko duomenimis, likvidaus finansinio turto dalis pensijų fonduose šiuo metu siekia 21 proc., o tai sąlygojo ir mažesnę gyventojų turimą piniginių lėšų ir indėlių dalį.

Kito likvidaus investicinio turto – akcijų, obligacijų, investicinio gyvybės draudimo dalis kito nedaug. Lėšos investiciniuose fonduose augo panašiu tempu į pensijų fondus, tačiau sudaro vos 4,3 proc. gyventojų finansinio turto dalį, gyvybės draudimas – 2,3 proc., viešai prekiaujamos akcijos – 3,5 proc., skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) – 2,1 proc.  

„Darome prielaidą, kad tik 10-20 proc. lėšų, kurias gyventojai atsiimtų iš II pakopos pensijų fondų, galėtų būti investuojamos savarankiškai į vertybinius popierius, nes daugelis žmonių turi mažiau investavimo patirties. Kita vertus, net ir turimi pensijų fondai netrukdo gyventojams savarankiškai investuoti papildomai ir investicinė sąskaita jiems gali būti naudinga“, – sako „Artea“ banko grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Investicinės sąskaitos privalumai

Ar verta atsiimti lėšas iš II pakopos pensijų fondo ir investuoti savarankiškai pasitelkiant investicinę sąskaitą?

Iš esmės investicinė sąskaita leidžia investuotojui visiškai pačiam susiformuoti investicinį portfelį ir papildyti jį tomis investicinėmis priemonėmis, kurioms šis režimas taikomas – viešai prekiaujamomis akcijomis, biržoje prekiaujamomis obligacijomis, investiciniais fondais ir biržoje prekiaujamais fondais (angl. Exchange-Traded Fund, ETF).

Didžiausia investicinė sąskaitos nauda – gavus investicinės grąžos ir ją reinvestuojant nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio nuo investicinio prieaugio, kol lėšos neišvedamos iš investicinės sąskaitos, tad tiek teoriškai, tiek praktiškai galima investuoti iki pat pensijos, o gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikėtų sumokėti tik jau atsiimant lėšas.

„Keli principai investuojantiems per investicinę sąskaitą yra palankūs ir panašūs į II pakopos pensijų fondų. Pirma – galima investicijas diversifikuoti pasitelkiant įvairias turto klases – akcijas, ETF‘us, obligacijas, kaip tai daro ir II pakopos pensijų fondai.

 Taip pat investicinės sąskaitos mechanizmas skatina galimą investicinę grąžą reinvestuoti, nes GPM reikėtų susimokėti tik pradėjus naudoti uždirbtas lėšas asmeninėms reikmėms, t.y. jas išsiėmus. Taip ilgainiui galima susikurti sudėtinių palūkanų efektą, kai investuojame investicinę grąžą. Sudėtinės palūkanos – ir viena didžiausių pensijų fondų naudų“, – aiškina Vaidotas Rūkas.

Svarbu žinoti, kad nusprendus nutraukti pensijų kaupimą bus grąžinamos ne visos sukauptos lėšos, o tik dalyvio sumokėtos įmokos nuo atlyginimo ir investicinė grąža. Valstybės bei „Sodros“ atliktos įmokos bus konvertuotos į „Sodros“ taškus bei išmokamos kaip „Sodros“ pensija.

Savarankiškai investuoti galima papildomai

„Mes investicijų valdytojai džiaugiamės, kad gyventojai domisi galimybėmis investuoti savarankiškai ir patys siekiame prisidėti prie investavimo kultūros stiprinimo dalindamiesi savo patirtimi bei įžvalgomis, kad kuo daugiau žmonių įdarbintų savo finansinį turtą į įvarius instrumentus. 

Pensijų fondai netrukdo tai daryti. Priešingai – daugeliui tai gali būti pirmas žingsnis į investavimo pasaulį, parodantis nuoseklaus, periodinio investavimo privalumus, ir tam tikras finansinis užnugaris, kurį valdo patyrę investicijų valdytojai“, – tvirtina V. Rūkas.

Anot eksperto, 3 proc. savo pajamų nuo atlyginimo arba vidutiniškai 80 eurų per mėnesį mokamų į II pakopos pakopos pensijų fondus nepakaks oriai pensijai. Apskritai rekomenduojama apie 10 proc. savo pajamų skirti investicijoms į ateitį, tad reikėtų nuosekliai ir papildomai investuoti dar dvigubai tiek, kiek mokame į II pakopos pensijų fondus.

„Pats investuoju į ko gero visas įmanomas investicines priemones, tačiau II ir III pakopos pensijų fondai vis tiek sudaro ir sudarys reikšmingą asmeninio turto dalį, padedančią tam tikra prasme apsidrausti nuo vien asmeniškai  priimamų investicinių sprendimų“, - neslepia „Artea“ banko grupės turto valdymo įmonės „Artea Asset Management“ vadovas.

Nuo obligacijų iki investicinių fondų

„Artea“ klientai taip pat gali išnaudoti investicinės sąskaitos galimybes. „Artea“ banko grupė, „Nasdaq“ centrinio depozitoriumo duomenimis, yra Baltijos šalių lyderė pagal išplatinamų verslo įmonių obligacijų emisijų skaičių, vien per pirmus 3 šių metų ketvirčius mažmeniniams investuotojams jau išplatinusi 20 obligacijų emisijų už daugiau nei 190 mln. eurų.

„2024 metais startavęs „Artea alternatyviųjų investicijų fondas III“, jau pritraukė 9 mln. eurų investicijų. Šis fondas sudomino investuotojus, kurie norėtų investuoti į privačias turto klases, tokias, kaip privati skola, ir kurios rinkoje daugeliui nepasiekiamos“, – sako V. Rūkas.

Artimiausiu metu „Artea“ planuoja pristatyti „Smart Select“ paslaugą – galimybę nemokamai investuoti į specialiai atrinktus biržoje prekiaujamus fondus – ETF.

Lietuvos gyventojų apklausą „Artea“ banko iniciatyva šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Iš viso apklausta 1019 suaugusių – 18-75 metų amžiaus – respondentų visoje Lietuvoje.