Finansiniai iššūkiai paveikia ir emocinę sveikatą: ekspertės dalijasi, kaip įveikti susiklosčiusią situaciją

Nors nuo įvairių nemalonių situacijų gyvenime nė vienas nesame apsaugoti, joms galime pasiruošti taip, kad emocinis šokas būtų mažesnis, pastebi Indrė Veličkienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė.

Ji sako, kad nors įprastai gyvybės draudimas neapima tiesioginės psichikos sveikatos priežiūros, jis gali netiesiogiai prisidėti prie psichologinės gerovės, nes finansinis saugumas, kurį draudimas suteikia, mažina stresą ir nerimą, leidžia žinoti, kad šeima bent finansiškai jausis saugiau. 

„Gyvybės draudimas gali tapti svarbia parama tokiais laikotarpiais. Jis suteikia finansinį pagrindą, kuris padeda sumažinti nerimą dėl materialinių išlaidų ir leidžia daugiau dėmesio skirti susiklosčiusios situacijos valdymui. Draudimo išmokos gali padėti pasirūpinti šeima ar užtikrinti stabilumą krizės metu. Tai leidžia išlikti emociškai stipresniems“, – sako I. Veličkienė.

Saugumas – vienas svarbiausių žmonių poreikių 

Šiais laikais vis daugiau žmonių dėl savo finansinės padėties patiria nuolatinį finansinį stresą ir nerimą. Anot specialistų, nepastovios ar nepakankamos pajamos, menkos santaupos, skolos ar netikėtos išlaidos ilgainiui gali sukelti ne tik trumpalaikę įtampą, bet ir rimtesnes psichologines problemas – nerimo ar miego sutrikimus. 

Psichologė Birutė Varnienė pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos dėl finansinio nerimo. Ši tendencija rodo, kad finansinis stresas tampa vis dažnesne kasdienio gyvenimo problema, kuri gali reikšmingai paveikti emocinę gerovę ir bendrą gyvenimo kokybę.

„Tai susiję su vienu iš bazinių žmogaus poreikių – saugumo užtikrinimu. Pinigai yra tik viena iš dedamųjų, apimančių asmens saugumo jausmą. Tokiu atveju, tai – ekonominis saugumas. Jis tiesiogiai koreliuoja su psichine sveikata“, – teigia pašnekovė.

Anot jos, finansiniai sunkumai gali būti viena iš priežasčių kreiptis į psichologą. Psichologė aiškina, kad žmonės, net ir turėdami gerą finansinę padėtį, gali vis tiek jausti nerimą dėl pinigų, nes pinigai gali būti ir tikslas, ir priemonė.

„Kaip finansinis stresas pasireiškia kasdieniame gyvenime – ar galima atpažinti jo požymius? Taip, bet koks stresas pasireiškia universaliais požymiais: nerimu, įtampa, nemiga, apatija, nuovargiu, nuotaikų kaitomis, komplikuotais santykiais. Ypač jei stresas yra ilgalaikis, chroniškas“, – tvirtina B. Varnienė.

Nežinomybė – didžiausias nerimo šaltinis 

Psichologė primena, kad susidūrus su netikėtomis sveikatos problemomis žmones dažnai labiausiai išbalansuoja ne pati netikėta žinia apie ligą ar traumą, o kartu su ja kylanti nežinomybė. Netikėti įvykiai sukuria jausmą, kad prarandama kontrolė, o kartu įsijungia stiprūs emociniai mechanizmai – baimė, įtampa, nerimas. 

Jai antrina ir I. Veličkienė, sakydama, kad būtent finansiniai klausimai tokiomis akimirkomis neretai tampa papildomu emociniu krūviu, kuris užgožia tikrąsias problemas ir neleidžia susitelkti į sveikatos gerinimą ar sprendimų paieškas.

„Susidūrus su netikėta situacija vietoje to, kad žmogus galėtų spręsti pagrindinę problemą, jį užvaldo didžiulis stresas dėl finansų. O kai nerimas dėl sveikatos susimaišo su baime dėl pinigų, tai palieka ilgalaikių pasekmių emocinei savijautai. Iš klientų dažnai girdime, kad būtent draudimo turėjimas ir gauta išmoka labai padėjo sudėtingomis situacijomis, nes mintis buvo galima nukreipti į svarbiausius dalykus, gauti geriausią ir reikalingiausią pagalbą“, – teigia bendrovės atstovė.

Ramybės suteikia paprasčiausia konsultacija

Draudimas šiandien apima ne tik finansinę apsaugą rimtos ligos, traumos ar netekties atveju, bet ir suteikia praktinės kasdienės naudos – pavyzdžiui, leidžia greitai gauti nuotolinę gydytojo konsultaciją.

„Telemedicinos paslauga padeda sumažinti nerimą, kylantį dėl sveikatos klausimų ir palengvina tam tikrais atvejais ribotas galimybes greitai pasikonsultuoti su specialistais. Kai žmonės neturi lengvos prieigos prie medikų, juos lydi nuolatinė nežinomybė, kuri įneša dar daugiau įtampos“, – sako I. Veličkienė.

Anot jos, klientai šią paslaugą ypač greitai įvertina tuomet, kai su sveikatos problemomis susiduria keliaudami.

„Kai nežinoma, kur kreiptis susidūrus su problema, kiek kainuos pagalba, nuotolinė konsultacija tampa tvirta atrama. Juk susijaudinę žmonės linkę sureikšminti net nedideles ir nesunkiai sprendžiamas problemas. Skambutis ar vaizdo konsultacija su gydytoju vos per kelias minutes gali viską sustatyti į vėžes“, – priduria I. Veličkienė.