Gyventojai atsargiau renkasi, kur kaupti pinigus: gyvybės draudimas saugesnis už pensijų fondus

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vertindami kaupimo rizikas gyventojai greta tradicinių priemonių išskiria gyvybės draudimą – jis laikomas mažiau rizikingu nei pensijų kaupimo sistema ar savarankiškas investavimas į įvairias finansines priemones.

Kaip parodė bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa apie šalies gyventojų finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus, mažiausiai rizikingu lietuviai laiko investavimą į nekilnojamąjį turtą, auksą ar kitus tauriuosius metalus, kolekcines vertybes. 

Tokį pasirinkimą nurodė 27 proc. respondentų. Šiek tiek mažiau – 23 proc. apklaustųjų – pasitiki tradiciškai saugiais laikomais kaupimo būdais, pavyzdžiui, indėliais banke ar taupomosiomis sąskaitomis.

Tuo metu gyvybės draudimas užima trečią vietą – šį pasirinkimą nurodė 8 proc. apklaustųjų. Gyvybės draudimas lenkia pensijų kaupimą II ir III pakopoje, investavimą į finansines priemones bei įvairius asmeninius lėšų kaupimo būdus.

„Nieko nestebina, kad pirmenybę šalies gyventojai jau daugelį metų yra linkę teikti apčiuopiamiems, tradiciniams sprendimams – tiems, kurie siejasi su stabilumu bei saugumu. Gyvybės draudimas taip pat vis dažniau suvokiamas ne tik kaip sveikatos ar gyvybės apsauga, bet ir kaip prasmingo ilgalaikio kaupimo sprendimas, gyventojams suteikiantis finansinio saugumo jausmą. Lyginant su kitais kaupimo būdais, jis išsiskiria tuo, kad jungia draudimo ir taupymo funkcijas – žmonėms toks variantas yra priimtinas ir jie dažnai jį renkasi kaip papildomą investicinį sprendimą“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ investicinio portfelio valdytojas Gediminas Sipas.

Daugiau nei trečdalis gyventojų jaučiasi finansiškai nesaugūs

Tyrimas taip pat parodė, kad net 37 proc. šalies gyventojų dėl savo finansinės ateities jaučiasi nesaugiai, iš jų 8 proc. – labai nesaugiai. Nors didžioji dalis – 63 proc. – respondentų dėl savo finansinės ateities sako esantys užtikrinti, tik 5 proc. teigia besijaučiantys labai saugiai, o likusieji nurodo besijaučiantys „greičiau saugiai“.

„Daugeliui nerimą kelia tai, kad jie neturi santaupų juodai dienai, plano atsiradus netikėtoms išlaidoms ar gyvenime ištikus sveikatos problemoms. Finansinis saugumas neatsiranda per naktį – jis kuriamas žingsnis po žingsnio. Net ir maži, bet nuoseklūs taupymo ar biudžeto planavimo įpročiai gali padėti ateityje jaustis gerokai saugiau. Labai svarbu pasirinkti sau tinkamiausią būdą investuoti ar taupyti“, – pažymi finansų ekspertas.

Investicinis gyvybės draudimas – vis dažnesnis pasirinkimas

Siekiant finansinės ramybės, investicinis gyvybės draudimas, pasak draudimo bendrovės atstovo G. Sipo, vis dažniau pasirenkamas kaip papildoma investavimo priemonė ir būdas užtikrinti finansinę apsaugą šeimai. Naudojant šį finansinį produktą dalis draudimo įmokų skiriama investicijoms, kurios ilgalaikėje perspektyvoje gali generuoti solidžią grąžą.

„Gyvybės draudimas su kaupimu suteikia galimybę planuoti ateitį ir užtikrinti finansinę apsaugą šeimai. Pradėjus kaupti anksti, galima sukaupti reikšmingą sumą, skirtą vaikų studijoms, pirmajam būstui ar kitiems svarbiems gyvenimo tikslams“, – teigia G. Sipas.

Jis priduria, kad be investicinės dalies draudimas suteikia finansinę apsaugą nelaimės, ligos ar netikėtos mirties atveju, todėl jį turėdamos šeimos jaučiasi saugesnės.

„Gyvybės draudimo populiarumą paaiškinti nesunku – šiais laikais norisi tokio pasirinkimo, kuris leistų iš tiesų jaustis ramiai ir neatimtų laiko, kurio neišvengiamai reikia investuojant savarankiškai. Draudimo konsultantai padeda pasirinkti kiekvienam žmogui ar jo šeimai pagal situaciją ar finansinę padėtį tinkamiausią variantą, o patyrę profesionalūs investicijų valdytojai įmokas investuoja į priemones, kurias taip pat galima pasirinkti pagal pageidaujamą rizikos lygį. Ir galiausiai – investuodamas visą laiką gali būti ramus dėl netikėtų situacijų, nes esi apdraustas“, – papildo G. Sipas.

„Spinter“ šalies gyventojų apklausa apie finansinius prioritetus, saugumo jausmą ir lėšų kaupimo pasirinkimus buvo atlikta 2025 metų lapkričio mėnesį. Tyrimo metu apklausta 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.