Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Artėjant naujiems metams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su „Sodra“ pristatė būsimus pokyčius, kurie turės tiesioginės įtakos senatvės pensijų apskaičiavimui.
Patvirtinti nauji fiksuoti dydžiai – bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė, vidutinis darbo užmokestis, leidžia jau dabar įvertinti, kiek žmogus galėtų tikėtis gauti senatvėje, jei į pensiją išeitų 2026-aisiais.
Senatvės pensijos Lietuvoje susideda iš dviejų dalių: bendrosios, kuri priklauso nuo darbo stažo, ir individualiosios, kuri skaičiuojama pagal žmogaus per karjerą sukauptus apskaitos vienetus. Bendrosios dalies dydį lemia žmogaus sukauptas stažas, kuris lyginamas su įstatyme numatytu būtinuoju.
2024 metais būtinasis stažas yra 34 metai, o nuo 2026 metų jis augs iki 34,5 metų. Pensijos dalis apskaičiuojama padauginus stažo santykį iš bazinės pensijos, kuri nuo 2026 metų sieks 327,91 euro.
Išimtys ir ribos
Svarbu paminėti, kad egzistuoja išimtis žmonėms, turintiems daugiau nei 15, bet mažiau nei 34 metų stažo, jiems vis tiek skaičiuojama visa bendroji pensijos dalis.
Tačiau jei žmogaus stažas nesiekia 15 metų, valstybė tokios pensijos neskiria. Tokiu atveju belieka kreiptis dėl šalpos pensijos.
Kaip veikia individualioji pensijos dalis?
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo to, kiek žmogus per visą savo darbo laikotarpį sukaupė apskaitos vienetų. Vieno apskaitos vieneto vertė 2024 metais siekia 7,16 euro, o 2026 metais ji padidės iki 8,11 euro.
Jei darbuotojas per metus gauna tiek pajamų, kiek tuo metu sudaro šalies vidutinis darbo užmokestis, jis sukaupia vieną apskaitos vienetą.
Tačiau jei alga didesnė už vidutinę, atitinkamai padidėja ir sukauptų vienetų skaičius. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2 500 eurų, o šalies vidutinė alga siekia 2 108,88 euro (tai 2025 metų duomenys), per metus jis sukaups 1,1855 vieneto.
Jei 2 500 eurų alga išlieka, tačiau šalies vidutinis darbo užmokestis pakyla iki 2312,15 euro (tai jau 2026 metų prognozė), tada sukauptų vienetų skaičius sumažėja iki 1,0810.
Apribojimai tiems, kurie uždirba daug
Galioja ir apribojimas, kuris neleidžia per metus sukaupti daugiau nei 5 apskaitos vienetų, net jei žmogus uždirba kur kas daugiau nei penkiskart viršija vidutinį atlyginimą.
Tai reiškia, kad net ir labai dideles pajamas turintys žmonės negali tikėtis proporcingai didesnės pensijos.
Minimalus pensijos dydis ir priemokos
Jeigu žmogaus pensija, apskaičiuota pagal visas galiojančias formules, yra mažesnė nei minimalus vartojimo poreikių dydis (šiuo metu – 450 eurų), jam taikoma mažos pensijos priemoka. Tai užtikrina, kad net ir minimaliai stažo sukaupę žmonės neliktų be būtiniausių pajamų.
Nepaisant šių apsaugos priemonių, pensijų sistema turi ir savo paradoksų. Dabartinės skaičiuoklės rodo, kad kuo ilgiau žmogus dirba ir kuo daugiau jis uždirba, tuo mažesnė jo pensija, palyginti su buvusiu atlyginimu.
Pavyzdžiui, jei žmogus 15 metų dirba už minimalią algą (1038 eurus bruto, 777 eurus į rankas), jo pensija būtų 351,31 euro. Pridėjus priemoką – 394,85 euro, tai sudarytų daugiau nei pusę buvusios algos.
Tuo tarpu žmogus, kuris 34 metus dirbo už vidutinę 2108,88 eurų algą (1320 eurų į rankas), gaus 541,89 euro pensiją – apie 41 proc. buvusios algos. Jei žmogus uždirbo dvigubai daugiau (2552 eurus į rankas), jo pensija sieks 785,36 euro – vos 31 proc. buvusio atlyginimo.
Socialinis teisingumas ar motyvacijos trūkumas?
Šie pavyzdžiai aiškiai parodo, kad dabartinė sistema labiau naudinga tiems, kurie uždirba mažiau. Kitaip tariant, kuo didesnės buvo jūsų pajamos, tuo prasčiau atrodys santykis tarp jūsų buvusios algos ir gaunamos pensijos.
Tai paaiškinama tuo, kad socialinio draudimo sistema yra perskirstomoji – aukštesnes pajamas gaunantys žmonės prisideda daugiau, kad mažesnes pajamas gaunantieji turėtų bent minimalią apsaugą senatvėje.
Kas laukia ateityje?
Vis dėlto pensijų sistema vis dar išlieka vienu iš svarbiausių valstybės stabilumo ramsčių. Galimi pokyčiai ateityje priklausys ne tik nuo ekonomikos, bet ir nuo visuomenės vertybinių pasirinkimų, ar skatinsime dirbti ir uždirbti daugiau, ar prioritetą teiksime solidarumui.
Tačiau jau šiandien kiekvienas gali įvertinti, kokią pensiją jam skaičiuoja „Sodra“ ir kokių sprendimų reikėtų, kad senatvė būtų finansiškai rami.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
3 komentarų
Ištrauka iš straipsnio viską pasako. ,,Dabartinės skaičiuoklės rodo, kad kuo ilgiau žmogus dirba ir kuo daugiau jis uždirba, tuo mažesnė jo pensija, palyginti su buvusiu atlyginimu."
Ta sistema yra pizdec visiškas pizdec. Kai turi šalia palyginti - mama su stažu ir min gauna mažiau, negu latras sūnelis, turintis puse reikiamo stažo. Pasityčiojimas! Solidarumas vemti verčia....
Pasakysiu trumpai. Sioj sistemoje yra betvarke nes buvęs spekuliantas gaus tiek pat kas visa gyvenima dirbo ir mokėjo mokesčius.
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.