Sužinojote, kad kolega uždirba daugiau? Psichologų ir personalo vadovų požiūris į nematomą biuro konfliktą

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad geriausia tiesiog numoti ranka ir toliau dirbti tyliai – juk niekas nemėgsta verkšlenančių darbuotojų. Tačiau ilgainiui nusivylimas kaupiasi, įtampa auga, o motyvacija krenta. Jei tokia situacija nesprendžiama – ji tampa tylia problema, galinčia turėti realių pasekmių tiek žmogui, tiek įmonei.

Svarbiausia – nepradėti iš karto kaltinti ar priekaištauti. Nesvarbu, ar šią informaciją sužinojote atsitiktinai, ar kažkas ją pasakė specialiai – pirmas žingsnis vis tiek turi būti apgalvotas.

Nusiraminkite ir įvertinkite kontekstą

Pirmoji emocija tokioje situacijoje dažniausiai yra: Nesąžininga! Ir nors tai atrodo akivaizdu, vis dėlto verta sau užduoti keletą klausimų. Ar tikrai jūsų pareigos visiškai identiškos? 

Galbūt kolega dirba įmonėje ilgiau, turi papildomų atsakomybių, yra baigęs tam tikrus mokymus ar turi derybinių sugebėjimų, kurių jūs dar neišnaudojote? 

Be to, svarbu įvertinti, iš kur gavote šią informaciją. Ar tai patikimas šaltinis? Ar galite būti tikri, kad žinote visus skaičius – su visais priedais, mokesčiais ir papildomais susitarimais? 

Kartais pasirodo, kad skirtumas nėra toks didelis, kaip atrodė iš pradžių. Visgi, net jei skirtumas realus – jis neturėtų būti ignoruojamas. Tik tai reikėtų spręsti brandžiai, o ne vedami emocijų.

Pasiruoškite pokalbiui su vadovu

Kai nusprendžiate, kad situacija jums svarbi – laikas ruoštis pokalbiui su tiesioginiu vadovu. Tai neturi būti kaltinimas ar palyginimas (Kodėl jis tiek, o aš tiek?), o konstruktyvus klausimas apie jūsų vertę įmonėje.

Verta pasiruošti argumentus: ką per pastaruosius metus pasiekėte, kaip prisidėjote prie komandos rezultatų, kokius įgūdžius tobulinote. Jei turite objektyvių pagrindų manyti, kad jūsų atlygis neatitinka atliekamo darbo – tai ir pateikite. Galbūt vadovas net nebuvo susimąstęs apie šį klausimą.

Taip pat nepakenks domėtis rinkos vidurkiais – jei jūsų pareigos, patirtis ir atsakomybės vertinamos didesne suma kitose įmonėse, tai tampa svariu argumentu derybose.

Nelyginkite – derybų esmė esate jūs

Viena didžiausių klaidų tokiose situacijose – pradėti lyginti save su kitu. Taip, tai natūralu, bet tai nepadeda. Derybose svarbu kalbėti apie save: Aš tikiu, kad mano indėlis į šią komandą vertas didesnio atlygio. Aš noriu augti čia, bet tam reikalingas abipusis įsipareigojimas. 

Tokie sakiniai kuria pasitikėjimą, o ne konfliktą. Vadovai dažnai vertina aiškiai kalbančius ir sąmoningus darbuotojus – ypač tuos, kurie žino, ko nori, bet moka tai pasakyti su pagarba. Jei pokalbis konstruktyvus, net jei rezultatas nėra iškart teigiamas, tai vis tiek sukuria pagrindą ateities pokyčiams.

O jei atsakymo nėra – metas permąstyti

Jeigu net po pokalbio situacija nesikeičia, o vadovas nesuteikia aiškių priežasčių ar perspektyvos – vertėtų nuoširdžiai pagalvoti, ar norite likti tokioje darbo aplinkoje. Jūs neprivalote priimti neteisybės kaip normos. Kartais išėjimas – ne pabėgimas, o brandus žingsnis į profesinę savivertę.

Taip pat verta stebėti bendrą įmonės kultūrą: ar atlyginimai skiriami skaidriai? Ar skatinamas atvirumas, ar užduodant klausimus sulaukiama neigiamų reakcijų? Jei į šiuos klausimus tenka atsakyti neigiamai – galbūt problema ne tik atlygyje.

Kiekviena situacija – unikali, tačiau viena taisyklė galioja visada: tylėjimas neveda į sprendimą. Jei jums atrodo, kad esate nuvertinami – kalbėkite. Ramiai, argumentuotai ir drąsiai. Nes kartais tam, kad kiti pamatytų jūsų vertę, reikia, kad pirmiausia ją pamatytumėte patys.