Tučtuojau pasirūpinkite grynaisiais pinigais: ar žinote, kiek reikia turėti, kad išgyventumėte savaitę?

Tačiau ką darytumėte, jei vieną rytą pabustumėte ir sužinotumėte, kad jūsų sąskaita – užblokuota? Ne dėl skolų ar klaidų, o dėl techninio sutrikimo ar kibernetinės atakos? Be jokio išankstinio įspėjimo, jūsų lėšos taptų neprieinamos, o jūs – be galimybės įsigyti net paprasčiausių būtinų dalykų.

Skaitmeninė finansų sistema, nors ir itin patogi, slepia rizikų, apie kurias dažnas net nepagalvoja. Gedimai, bankų sprendimai, kibernetiniai išpuoliai ar net elektros energijos tiekimo sutrikimai gali palikti be prieigos prie savo pinigų ne valandoms, o dienoms. 

Vis dažniau girdime ekspertų perspėjimus, kad visiškas atsisakymas turėti grynųjų pinigų gali virsti rimta problema. Ir nors šiandien atrodo, kad viską galime atlikti vos keliais mygtukų paspaudimais, išlikti budriems dar niekam nepakenkė.

Ar esate pasiruošę? Ar turite atsarginį planą, jei kortelės staiga taptų nenaudingos? Ar mokėtumėte pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent kelias dienas, jei sistema subyrėtų?

Ekspertai skambina pavojaus varpais: ko bijo bankai?

Vienas pirmųjų rimtų įspėjimų apie šią grėsmę nuskambėjo iš Nyderlandų centrinio banko. Naujienų portalas „Direct Money“ pranešė, kad bankas perspėjo apie kibernetinių atakų pavojų, kuris galėtų sutrikdyti visą šalies bankinę sistemą. 

Ypač didelį susirūpinimą kelia vadinamieji „blackoutai“, elektros tiekimo nutrūkimas. Be elektros neveiktų nei bankomatai, nei kortelių skaitytuvai parduotuvėse, o grynieji pinigai taptų vienintele realia mokėjimo priemone.

Tokioje situacijoje žmonės, neturintys bent minimalių grynųjų atsargų, būtų visiškai priklausomi nuo to, kada ir kaip bus atkurta paslaugų veikla. Bankai aiškiai sako, kad vien tik skaitmeninė sistema nėra absoliučiai saugi, todėl būtina turėti planą B.

Atsarginės lėšos – ne prabanga, o būtinybė

Švedija, kur grynųjų pinigų naudojimas yra vienas mažiausių pasaulyje, taip pat perspėja savo piliečius. Nepaisant skaitmeninio mokėjimų patogumo, rekomenduojama turėti bent 170 eurų grynaisiais, kad esant ekstremaliai situacijai būtų galima išsilaikyti savaitę.

Tai nėra kvietimas kaupti grynuosius didelėse sumose. Tai paprasta sveiko proto priemonė užsitikrinti, kad staiga prireikus nepatektumėte į keblią padėtį. Ekspertai ragina susimąstyti, jei net tokiose pažangiose šalyse kaip Švedija ar Nyderlandai šis klausimas laikomas rimtu, ar tikrai Lietuvoje galima jį ignoruoti?

Kiek grynųjų pinigų reikėtų turėti Lietuvoje?

Lietuvos finansų ekspertai sutinka: jei norite būti pasiruošę netikėtumams, verta turėti rezervą apie 200–500 eurų grynaisiais. Tai suma, kurios pakaktų savaitės būtiniausiems poreikiams: maistui, vaistams, kurui ar kitoms svarbioms išlaidoms.

Svarbu pabrėžti, kad šie pinigai neturėtų būti kasdienėje piniginėje ar palikti lengvai prieinamoje vietoje. Rekomenduojama juos laikyti saugioje vietoje namuose, pavyzdžiui, seife ar užrakintame stalčiuje. Taip pat reikia būti budriems ir jokiu būdu neleisti nepažįstamiems asmenims sužinoti apie šių pinigų buvimo vietą.

Be grynųjų pinigų atsargų, verta pagalvoti ir apie kitus praktinius žingsnius:

• Turėkite kelias mokėjimo korteles skirtinguose bankuose.
• Įsidiekite skirtingas mobiliąsias bankininkystės programėles.
• Reguliariai tikrinkite sąskaitų likučius ir būkite budrūs dėl galimų sukčiavimo atvejų.
• Žinokite, kur artimiausi bankomatai, kurie gali veikti net esant elektros tiekimo trikdžiams (kai kurie bankai įrengia autonominius sprendimus).

Skaitmeninis pasaulis teikia daugybę galimybių, tačiau jis nėra nepažeidžiamas. Turėti mažą grynųjų pinigų atsargą šiandien – ne paranoja, o atsakingas pasiruošimas. Maža investicija į finansinį saugumą gali tapti didžiule parama, kai technologijos laikinai sustos.

Niekas nesako, kad rytoj ištiks krizė, bet išmintingi žmonės žino – geriau būti pasiruošusiam ir niekada neprireikti, nei prireikus likti be jokio pasirinkimo.