Lietuva ir toliau gyvena skolon: biudžetas byrės, jei valstybė ir toliau leis pinigus kaip paauglys

Šiemet planuota surinkti apie 23 mlrd. eurų, bet išleisime dar daugiau. Daugiau nei kas ketvirtas išleistas euras bus pasiskolintas. Valstybės skolos aptarnavimas artėja prie 1 mlrd. eurų per metus, o Europos Sąjungos parama, sudaranti apie 2 mlrd. eurų kasmet, artimiausiais metais mažės. 

Tai reiškia, kad mūsų galimybės veikti siaurės. Jei norime augti, turime pradėti skaičiuoti biudžetą kaip suaugusieji – atsakingai, aiškiai ir tikslingai.

Nuo išlaidų – prie rezultatų

Šiandien valstybės sėkmę vis dar matuojame pagal tai, kiek lėšų paskirstyta, o ne ką už tas lėšas nuveikėme. Tai klaidingas požiūris. Biudžetas turėtų būti planuojamas pagal poveikį – aiškius, išmatuojamus rezultatus.

Pavyzdį galima rasti Naujojoje Zelandijoje. Šios šalies biudžeto planavimas siejamas su konkrečiais poveikio rodikliais: kiek sumažėjo savižudybių, kiek daugiau žmonių įsidarbino, kiek pagerėjo vaikų sveikata ar skaitymo pasiekimai. Ten biudžetas – ne išlaidų sąrašas, o įrankis realiai pažangai matuoti.

Lietuvai taip pat metas formuluoti aiškius tikslus – ne „didinsime“ ar „gerinsime“, o „padidinsime X“, „pasieksime Y“. Kai skaičiai tampa aiškūs, atsiranda ir atsakomybė.

Sritys, kur turime būti konkretūs

Gynyba. Vyriausybės sprendimas tęsti įsipareigojimus ir skirti 5,38 proc. BVP gynybai – sveikintinas ir būtinas. Gerbiame politikų demonstruojamą ryžtą vykdyti įsipareigojimus ir didinti investicijas į krašto apsaugą. Tai signalas, kad nacionalinis saugumas išlieka prioritetu. Vis dėlto, svarbiausia – ne skaičiai po kablelio, o tikslai: kiek papildomų karių bus parengta, kokia dalis technikos atnaujinta, kaip didės pasirengimas visuotinei gynybai. Tik tada galėsime kalbėti apie realų saugumą, o ne vien apie išlaidas.

Užimtumas. Lietuvoje dirba tik apie pusė gyventojų – tai reiškia, kad didelė visuomenės dalis lieka už darbo rinkos ribų. Jei pasiektume tokį nedarbo lygį kaip Lenkijoje ar Čekijoje, biudžetas kasmet gautų papildomą 1 mlrd. eurų. Šiandien svarbiausias socialinės politikos tikslas turėtų būti siekis paskatinti kuo daugiau žmonių dirbti ir leisti jiems uždirbti. Tai – tiesiausias kelias į tvarų ekonomikos augimą.

Šešėlis ir produktyvumas. Europos Komisijos duomenimis, PVM atotrūkis Lietuvoje siekia apie 15 proc. Jei pasiektume bent ES vidurkį, biudžetas pasipildytų dar 0,5 mlrd. eurų. Dar tiek pat galėtume uždirbti, padidindami darbo našumą 10 procentinių punktų. Šie skaičiai rodo, kad pajamų šaltinis slypi ne naujuose mokesčiuose, o efektyvume.

Brandžios valstybės bruožas – atsakomybė

Kol viešasis sektorius matuos sėkmę išlaidomis, o ne rezultatais, mokėsime brangiai už vidutinišką paslaugų kokybę. Tik pasikeitus mąstymui – kai valstybė ims planuoti biudžetą pagal poveikį, o ne pagal poreikį – galėsime kalbėti apie tikrą pažangą.

Turtingos ir stiprios valstybės savo biudžetą naudoja kaip įrankį pokyčiui. Lietuva taip pat gali. Mums tereikia pradėti biudžetą planuoti kaip suaugusiesiems – aiškiai, atsakingai ir drąsiai žvelgiant į ateitį.