Lietuvoje plinta pavojinga schema: gyventojai netenka viso gyvenimo santaupų

Vien per kelias dienas sostinėje ir rajone iš žmonių išviliota daugiau nei 90 tūkst. eurų. Tai tik oficialiai užregistruoti atvejai, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį dėl sukčiavimo.

Kyla natūralus klausimas – kiek dar tai tęsis ir kodėl žmonės patiki skambinančiaisiais, kurie net nekalba lietuviškai, bet prisistato oficialių institucijų atstovais?

Dešimtys tūkstančių eurų per vieną skambutį

Pirmadienį apie 13 valandą Vilniuje 1937 metais gimęs vyras, būdamas namuose, sulaukė nepažįstamų asmenų skambučio. Jie kalbėjo rusų kalba, prisistatė energetikos paslaugų bendrovės ir banko darbuotojais. Apgaulės būdu iš jo išviliota 39 495 eurai, kuriuos vyras perdavė atvykusiai nepažįstamai moteriai.

Tai, deja, ne pavienis incidentas. Šeštadienį 1943 metais gimusi moteris pranešė, kad vasario 2 dieną iš jos apgaule išviliota 8,6 tūkst. eurų. 1954 metais gimusi moteris nurodė, kad vasario 13 dieną neteko 8,7 tūkst. eurų.

Tą pačią dieną 1942 metais gimęs vyras pranešė, jog vasario 12 dieną apie 18 valandą 36 minutės Vilniaus rajone jam paskambino rusakalbiai asmenys, prisistatę elektros tiekimo įmonės darbuotojais ir policijos pareigūnais. Iš jo išviliota 34,1 tūkst. eurų vertės pinigų ir aukso.

Kodėl rusų kalba netampa įspėjimu?

Dalis visuomenės stebisi, kaip galima patikėti, kai Lietuvoje oficialūs asmenys kalba ne lietuviškai? Tačiau realybė sudėtingesnė.

Didžioji dalis nukentėjusiųjų yra vyresnio amžiaus žmonės, gimę 1937, 1942 ar 1943 metais. Tai karta, kuriai rusų kalba dažnai yra pažįstama ir suprantama. Skambutis rusų kalba jiems nebūtinai atrodo įtartinas, ypač jei kalbėtojas prisistato institucijos darbuotoju.

Be to, sukčiai sąmoningai kuria skubos ir baimės atmosferą. Žmogui sakoma, kad jo sąskaitoje aptikti įtartini pervedimai, kad gresia finansiniai nuostoliai ar tyrimas. Spaudimas priimti sprendimą čia ir dabar užgožia kritinį mąstymą.

Psichologija stipresnė už logiką

Sukčiai pasitelkia ne tik melagingą tapatybę, bet ir psichologinius metodus. Autoriteto efektas, kai žmogus tiki tariamu banko ar policijos atstovu, veikia ypač stipriai. Ypač vyresniame amžiuje, kai institucijomis pasitikima labiau nei nepažįstamais asmenimis.

Prie to prisideda ir vienišumas. Daugelis senjorų gyvena vieni, neturi galimybės greitai pasitarti su artimaisiais. Skambutis gali būti pirmas ir vienintelis informacijos šaltinis, o sukčiai siekia, kad taip ir liktų.

Galiausiai, dalis žmonių vis dar mano, kad „jei skambina ir žino mano vardą ar adresą, vadinasi, tikra“. Tačiau šiais laikais asmeniniai duomenys gali būti lengvai prieinami iš įvairių nutekintų duomenų bazių ar viešų šaltinių.

Kiek dar tai tęsis?

Kol ši schema bus pelninga, ji nesibaigs. Vien per kelias savaites užfiksuota daugiau nei 90 tūkst. eurų žala. Net jei dalis atvejų išaiškinami, pinigai dažnai jau būna perduoti ir išgryninti.

Sukčiai skambina šimtams žmonių, žinodami, kad pakanka kelių sėkmingų atvejų. Rizika jiems – palyginti maža, o galimas „uždarbis“ – didelis.

Kaip apsisaugoti?

Policija primena aiškiai: nei bankai, nei energetikos įmonės, nei policijos pareigūnai neprašo perduoti grynųjų pinigų ar aukso atvykusiems asmenims. Jokios „slaptos operacijos“ ar „pinigų patikros“ namuose nevykdomos.

Gavus tokį skambutį būtina nutraukti pokalbį ir pačiam paskambinti oficialiu institucijos numeriu, kuris nurodytas jos interneto svetainėje ar ant banko kortelės. Jokiu būdu ne tuo numeriu, kurį pateikia skambinantysis.

Artimieji taip pat turėtų nuolat kalbėtis su vyresnio amžiaus šeimos nariais apie tokias schemas. Kartais pakanka paprasto susitarimo – niekada neatiduoti pinigų nepažįstamam žmogui, kad ir kuo jis prisistatytų.

Sukčiavimo atvejai rodo, kad problema išlieka aktuali. Ir kol visuomenė nebus pakankamai budri, o sukčiai – efektyviai stabdomi, tokios istorijos, deja, kartosis.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.